A.Klizovskis.-.Psichine.energija.1991-krantai

A. KLIZOVSKIS

PSICHINĖ ENERGIJA

ARGUMENTAS KAUNAS

Iš rusų kalbos vertė J. JARUŠEVIČIUS 3,5 Neskelbta ©Argumentas, 1991 SL 237—91 A . KLIZOVSKIS • PSICHINĖ ENERGIJA Riga „Vieda" 1990

Ar egzistuoja psichinė energija? Knygos autorius — ketvir­ tojo dešimtmečio Latvijos Rericho Draugijos veikėjas, jos val­ dybos narys Aleksandras Klizovskis rašo: „Kiekvienas išsila­ vinęs žmogus kažką yra girdėjęs apie tą energiją". Tai kas yra psichinė energija? Kur ir kaip ji pasireiškia? Kas yra jos sklei­ dėjas? Kame psichinės energijos ypatumai ir kaip ji veikia žmogų? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų, susijusių su psichine energija — viena Kosmoso energijų, skaitytojas ras atsakymus šioje knygoje, kurios pirmas leidimas išėjo 1937 m.

Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui.

Apie psichinę energiją

•

Kiekvienas išsilavinęs žmogus kažką girdėjo apie tą ener­ giją, turi kokį supratimą apie ją, pokalbiuose netgi pamini ją, taip pripažindamas jos egzistavimą, tačiau kokia tai energijos esmė, jos paskirtis, kaip ir kokiais atvejais ji pasireiškia, ga­ lima ir ar reikia ją ugdyti savyje, kaip ir kokiems tikslams ją panaudoti — į visus šiuos klausimus neatsako nei dabartinis mokslas, nei filosofija, nes jų plačiąja prasme vakarų moks­ lininkai ir filosofai dar, galima sakyti, nesprendžia.

Nėra abejonės, jog toks žymus žmogaus gyvenime veiks­ nys kaip psichinė energija, pasireiškianti visur, kiekviename žingsnyje, negalėjo neatkreipti žingeidaus žmogaus dėmesio. Dabar daugelyje kultūringų šalių yra įvairių mokslo įstaigų, o kai kuriose šalyse (Švedijoje, Anglijoje, J A V ) prie univer­ sitetų katedros nagrinėja šiuos klausimus. Daugelis psicholo­ gijos ir (psichiatrijos kursų, psichikos, metapsichikos, psicho-sintetikos, fiziologijos, neurologijos ir kiti institutai nagrinėja

ir tiria psichinę energiją pagal visus šiuolaikinio mokslo dės­ nius. Tačiau psichinės energijos sritis neaprėpiama, ir šie pir­ mieji žingsniai daug duoti negali.

Mūsų laikais yra daug mėgėjiškų draugijų, tyrinėjančių psi­ chiką. Vadinasi, susidomėjimas šia energija ir jos apraiškomis didėja. Tik gaila, kad dauguma draugijų užsiima beveik tik spiritizmu, mediumizmu, nenagrinėdami dėsnių, pagal kuriuos psichinė energija pasireiškia ir veikia. Jų veikla apsiriboja noru kontaktuoti su ano pasaulio gyventojais, mirusiųjų išsi-kvietimu, materializacija ir vadinamais aportų reiškiniais. Ge­ riausiu atveju jie registruoja ir skelbia aiškiaregystę ir kitus smulkius nedisciplinuoto psichizmo reiškinius.

Todėl galima sakyti, jog psichinės energijos sritis dar neži­ noma ir mažai ištirta. Vadovėlių ir šaltinių šiuo klausimu be­ veik nėra. Netgi okultistinėje literatūroje apie ją kalbama ma­ žai, o jei ir kalbama, tai dažnai kitu pavadinimu. Dabar pra­ sidėjus Naujajai Epochai, nešančiai psichinės energijos ant­ plūdį, reikia savyje pažadinti ir ugdyti teisingą požiūrį į šią abipusiai aštrią galybę. Gyvosios Etikos (Agni Jogos serija) knygose pirmą kartą visapusiškai nušviesta ši energija ir pa­ teikti racionalaus jos tyrinėjimo metodai.

Mokymas teigia, jog ,,Būties pagrindas yra Dvasios psi-chodinamika", jog visi atomai ir ląstelės ne paprastas materi­ jos junginys, ne tiesiog vystymasis, o tikra Kosmoso psichodi-namika, kad visose gyvybės apraiškose Kosmose mes radome psichogyvenimą. Psichogyvenimas skatina atomus, ir atomis-tinė energija yra atomo gyvavimo svertas. Žmogaus gyvenimo principą sąlygoja atomo psichogyvenimas. Psichodinamika jun­

gia atskirus atomus ir yra ta jėga, kuri lemia pačius aukš­ čiausius Kosmoso pasireiškimus stichijų forma ir stichinėje žmo­ gaus dvasioje. Psichodinamika ir psichogyvenimas yra tikro­ sios Kosmoso energijos varomosios jėgos. (Begalybė 64—65).

Taigi psichogyvenimas arba dvasios gyvenimas yra bet ko­ kios 'gyvybės egzistavimo pagrindas, ir dvasia yra tas svertas, apie kurį pasireiškia ir sukasi aiškios būties formos gyveni­ mas. Gyvybės pasireiškimą gali sąlygoti tik dvasios psichodi­ namika. Materija, neturinti dvasios, yra mirusi materija-, o be materijos dvasia ne gyvuoja, o tik egzistuoja. Todėl kiekvieną gyvą organizmą, kuris ta ar kita forma išreiškia jam būdingą gyvybę, skatina dvasia. Ir ne tik patį organizmą skatina dvasia, bet kiekvienas atomas, kiekviena jo kūno ląstelė ir organas išreiškia atitinkamą, būdingą tik ląstelei ar organui, psichogy­ venimą. Fizinės akies matymo pagrindas yra psichoakis,

klau-sos pagrindas — psichoausis ir 1.1. Viskas Kosmose gyvena ir egzistuoja dvasia, visur psichodinamika ir visame psichogyve­ nimas.

Remdamiesi pagrindinėmis gyvybės psichodinamikos Kos­ mose nuostatomis, mes turime pripažinti, jog žmogus, kaip aukščiausia gyvybės apraiška Visatoje, turėtų plėtoti didžiau­ sią gyvybės psichodinamiškumą, tačiau, deja, kol kas to ne­ matome. Didžioji dauguma dabartinių ,,Karūnuotų Kūrėjų" ne tik šito nesuvokia, bet ir toliau gyvena augalinį ir gyvulinį gyvenimą, ne tik nesirūpina aukšta savo dvasios dinamika, bet tapatindami savo ,,aš" su savo kūnu, stengiasi ir rūpinasi tuo, kad išvystytų didžiausią savo raumenų ir kai kurių kitų savo kūno organų psichodinamika.

Tačiau, nežiūrint tokio nemokšiškumo savo būties pagrin­ dui, kiekviena žmogaus įgyvenimo apraiška, pradedant nuo že­ miausių kūno poreikių patenkinimo iki pačių aukščiausių emo­ cijų, kokioms žmogus geba, vykdomas bet kokios gyvybės svertu — dvasia nepriklausomai nuo ,to, žino žmogus apie tai, ar ne, rūpinasi savo minčių, norų ir poelgių tobulinimu ar ne­ sirūpina. Tačiau iš anksčiau išdėstytų Naujos Epochos pasau­ lėžiūros pagrindų žinoma, jog kokie yra žmogaus poelgiai, no­ rai ir mintys, tokios bus ir išvados, tokia bus jo evoliucija ir jo kuriamo gyvenimo sąlygos.

Kadangi kiekviena mums matoma gyvybės apraiška pra­ sideda nuo minties, tai yra nuo aukščiausio dvasios plano ir • per norą — žemiausią dvasios planą, privedamas prie įvykdy­

mo ir vyksmo Fiziniame egzistavimo plane ir kadangi visuose tuose planuose veikia dvasia, tai, iš esmės, negali būti skirsty­ mo į materialinį gyvenimą ir dvasinį gyvenimą, nes vientisa­ me gyvenime negali būti ribų ir visi tie trys egzistavimo planai sudaro vieningą Būties planą, ties kuriais viešpatauja ir juos veikia Dvasia.

Taigi tik nagrinėdami dvasios psichodinamika ir jos sklei­ džiamą psichinę energiją, mes galime suprasti visus neaprė­ piamus ir sudėtingus gyvybės reiškinius, nes tik tada suvok­ sime Būties pagrindą ir esmę, tik tada pažinsime patys save, nes mūsų dvasia, kaip Vieningos Dvasios dalis, turi visas jos savybes, tik tada suprasime kūrimo išmintį. Visos Esybės vie­ nybę, Visatos didybę ir begalybę, kurioje nuo pradžios iki pa­ baigos ir nuo pat viršaus iki apačios veikia vieninga didžioji jėga, kuri visus jungia, viską kuria ir viską griauna. Toji di­ džioji jėga yra psichinė energija.

Kas yra Psichinė energija

Mokyme pasakyta, jog psichinė energija yra Didysis A U M . Kas yra A U M ? A U M — malda. Tai senovinis šventas sąvo­ kų derinys, turintis sąskambį su muzikos sfera, kuri atveda or­ ganizmą, tariantį šią maldą, į harmoningą skambesį su Aukš­ čiausiojo Pasaulio vibracijomis ir skatina į jį įsilieti psichinei energijai. U A M sąskambyje — trijų vieningų aukščiausių są­ vokų derinys, kuriame A yra Mintis — Pagrindas, U — Švie­ sa — Pradžia ir M — Paslaptis — Slaptybė. Šitame derinyje vib­ racijų subtilumas, skambesio išmintis ir sandaros grožis. Tai derinys geriausių vibracijų, kurios skamba suderinant psichinę energiją. Tokiu būdu A U M sąvoka yra aukščiausių energijų darnumo simbolis, o kadangi psichinė energija yra aukščiau­ sioji energija, tai A U M malda suderina aukščiausią žmogaus energiją su aukščiausiąja Kosmoso energija.

Indų filosofas Suomi Vivekananda savo knygoje „Bchakti Joga" sako: Aum (AOUM, tariama kaip O M ) yra pats šven­ čiausias iš visų švenčiausių žodžių, šituo žodžiu sukurta Visa­ ta, ir jis yra visų vardų ir formų motina. Sukurti Visatą ir su­ teikti chaotiškai materijos būklei tam tikrą formą reikia dvie­ jų veiksnių — vardo ir formos. Kadangi Visata sudaryta pagal vieną planą, tai visa, kas egzistuoja Visatoje, turi vardą ir for­ mą. Vardas ar idėja yra vidinė esmė, o forma — išorė. Juos jungiantis simbolis yra Aum. Iš pradžių jis pasireiškia kaip mintis ir žodis, po to kaip kalba ir veiksniai. Taigi Visada yra forma, už kurios yra idėja ,,Žodis" arba „Logosas". Todėl Aum yra ne tik Visatos ir jos Kūrėjo simbolis, bet yra vienintelis

galimas simbolis, apimantis visų galimų idėjų sritį, ir nėra kito, jam panašaus".

Aum yra strėlė, ir Brahma yra šios strėlės taikinys. Į šį tai­ kinį stenkis pataikyti tu",— sakoma viename šventame indų himne.

Krikščioniškasis „amen" yra tas pats pakeistas „Aum". „Mokytojo paklausė — kas slypi už Ugninės Uždangos. Kai, Jis ištarė žodį Aum — niekas nepajuto Didžiosios Galybės reikšmės. Paklausė — ar gali ši viršugninė Jėga pasireikšti tarp žemiškųjų sutvėrimų? Atsakyta — gali. Žmonės vėl sutriko, nes jeigu šita Jėga už Stichijos ribų, tai kaip ją sutalpinti? Moky­ tojas pasakė — nėra žemiškų žodžių išreikšti Aukščiausioms Pa­ švaistėms, tačiau jų požymius kartais galima pastebėti. Moky­ kimės dėmesingumo".

(Ugninis Pasaulis 3, 525).

„Ugninis Pasaulis turi savo išraišką Psichinės Energijos pa­ vadinimu. Taip žmonės greičiau supras. Kiekvienam aišku, kad jame kažkas yra, kas neįvardinta Jėga ar energija priimtines­

nės negu ugnies kibirkštis. Žmonija labai save priešpastato Ugniai. Ugnis naikina, bet nekuria — galvojo žmonės. Todėl' pirma įvardinkite jiems psichinę energiją ir tik išlavintai są-•> monei pasakykite apie Ugnį".

(Ugninis Pasaulis 3, 440).

„Psichinė energija yra VISKAS. Psichinė energija yra vi-sapradė energija. Psichinė energija — tai ta energija, kuri yra Pasaulio išraiškos pagrindas. Psichinė energija yra ta energi­ ja, kuri sudaro įvaizdžius ant plastinės Kosminės substancijos. Psichinė energija yra Fochatas. Psichinė energija yra Šventoji Dvasia. Psichinė energija yra meilė ir siekis. Psichinė energija yra visų nervinių spinduliavimų sintezė. Psichinė energija yra Didysis A U M . Todėl ugdymas savyje nuolatinio, niekuo ne­ palaužiamo Šviesos siekio visose jos apraiškose, būtent ir bus tos energijos vystymas. Iš tiesų siekis ir psichinė energija, ga­ lima sakyti, sinonimai. Vienas be kito neegzistuoja".

(Iš laiškų E J R)

Psichinė energija yra taip pat tai, kas paprastai supranta­ ma kaip dvasingumas, ir psichinės energijos vystymasis iš es­ mės yra dvasingumo lavinimas, tačiau ne to dvasingumo, kuris pas dabartinį žmogų pasireiškia atliekant apeigas ar lankant šventyklas, bet to, tikro, aukščiausio dvasingumo, kuris yra su­ artėjimas su Aukščiausiuoju Pasauliu, atskleidimas savyje aukščiausios sąmonės, ugdymas savyje, apvaldymas ir sąmo­ ningumas naudojimas tos didžiulės aukščiausios jėgos, kuri bū­ dinga kiekvienam iš mūsų evoliucijos naudai ir visos žmonijos, gerovei.

Kadangi mūsų dvasia, arba Monada, yra viską susiejančios, :

visur prasiskverbiančios, viską sujungiančios ir viską kurian­ čios ugninės stichijos dalis, tai dvasios skleidžiama emanacija ir jos vystoma energija, arba psichinė energija, yra ugninė-energija, turinti visas savybes, būdingas ugninei stichijai. Psi­ chinė energija yra aukščiausia aukščiausios Kosmoso stichijos išraiška. Ši energija yra visur ir visame kame. Nėra Visatoje • tokio reiškinio, tokios esybės ir tokio daikto, kurie galėtų iš- f reikšti jiems būdingą gyvybę, jeigu neturėtų psichinės energi* jos. Psichinės energijos netekimas arba pasišalinimas yra dva­ sios psichodinamikos nutrūkimas, arba, kitaip tariant, pilnas ar dalinis gyvybės nutrūkimas, priklausantis nuo to, ar dvasios

psichodinamika nutrūko visame organizme ar viename jo-or­ ganų.

Kadangi kiekvienas mūsų kuno atomas ir kiekviena ląstelė, išskyrus fizinį egzistavimą, gyvena dvasia, arba, kaip sakoma, dvasiškai kuria, tai psichinė energija prasiskverbia į visus audinius, į visus mūsų kūno organus, nustatydama mūsų orga­ nizme pusiausvyrą, skatindami jį normaliai ir teisingai funk­ cionuoti. Todėl kiekvienas mūsų veiksmas, kiekvienas noras ir kiekviena mintis yra psichinės energijos išraiška. Mokyme pasakyta: „Kokiais žodžiais išsakyti, kad subtiliausia energija pasireiškia kiekviename žmogaus judesyje? Kaip patvirtinti, kad ta pati energija skatina visatos judėjimą? Kaip paaiškinti, kad ji ir mintyse, ir veiksmuose? Ji ir skatina, ir stabdo. Ji ma­

tuoja, kas mažas ir kas didis. Kas supras, kur viso Pirmoji Priežastis? Kas gali paskleisti žinią apie didžiąją energiją po visą pasaulį?

(Aum, 426)

Psichinė energija yra ta energija, kuri, kaip apie tai sakė dar Kristus, verčia kalnus, nes jai nėra jokių kliūčių. Ji veikia už laiko ir erdvės ribos. Pasiųsta pas mus iš tolimos Visatos, ji gali pasireikšti nedelsiant. Psichinė energija kuria ir griauna pasaulius. Ji nuskandina vandenynuose sutrūnijusias planetos dalis ir pakelia nuo dugno vis naujus žemynus. Ji kiekvienoje planetos ir viso, kas joje gyvena, gyvavimo išraiškoje. Ji ma­ žame kiekvieno augalo grūde, iš kurio išauga ir galingas me­ dis, ir švelnus aromatingas žiedelis. Ji kiekvienos būtybes sėk­ loje, kuri duoda gyvybę ir žmogui, ir skruzdėlei. Ji gyvenime ir mirtyje viso, kas gyvena ir miršta.

Apie psichinę energiją „Rytų Taurėje" pasakyta: „Yra jėga, tokia begalinė, kaip mintis, tokia galinga, kaip beribė valia, tokia prasiskverbianti, kaip gyvybės substencija ir taip nepa­ prastai baisi savo sprogstamąja galia, kad jei būtų panaudota kaip svertas, tai sukrėstų pasaulį iki pamatų, tačiau ši jėga ne Dievas, nes yra žmonės, kurie išnagrinėjo paslaptį, kaip pri­ versti paklusti šią jėga savo valiai, kai šito reikia".

Būtent šios jėgos tyrinėjimu ir pajungimu savo valiai vyko ir vyksta tai, kas vadinama stebuklais. Visus didžiuosius' ste­ buklus, apie kuriuos pasakoja Biblija, padarė psichinė energija. Prisiminkime tris Senojo Testamento jaunuolius, kuriuos Na-buchodonosaras liepė įmesti į ugnį ir kurie nesudegė todėl, j o g suveikė psichinė energija, arba širdies ugnis, tai yra aukš­ čiausias aspektas ugnies, kuri gali būti priešpastatyta pačiai

didžiausiai materialinei ugniai. Prisiminkim pranašą Danielių, įmestą į griovį pas liūtus ir nesudraskytą, nes suveikė apsau­ ginė psichinė energija, prieš kurią nesikėsins joks gyvūnas. Prisiminkime visus didžiuosius Mozės stebuklus, kuriuos jis įvykdė išvedant Izraelio tautą iš Egipto ir per keturiasdešimt­ metį klajojimų dykumoje: perėjimą per prasiskyrusius Raudo­ nosios Jūros vandenis, išgavimą vandens iš akmens, krentan­ čias iš dangaus, iš debesų — manas putpeles ir 1.1. Taip pat ne­ užmiršime ir viso to, ką darė su psichine energija Kristus: pri­ sikėlimą mirusių, aklų ir paliegusių išgydymą, vaikščiojimą vandeniu ir audrų sutramdymą, vandens pavertimą vynu ir kt. Tačiau kad įrodytume psichinės energijos galią, nereikia nuklysti į tolimą praeitį, nes kiekvienu mūsų planetos egzis­ tavimo metu visada buvo, kaip yra ir dabar, Aukštosios Esybės, kurios, pajungusios šią didžiulę jėgą savo valiai, nukreipia ją evoliucijos tikslams ir mūsų planetos žmonijos gerovei. Jie perduoda šį didį žinojimą tik parengtiems ir vertiems moki­ niams, kurie nenaudoja jo asmeninei gerovei ir artimo blogiui. Tačiau, nežiūrint į tokią vertųjų atranką, šio žinojimo nuotru­ pos prasiskverbia pas žmones, supančius šį Šviesos Šaltinį ir žinias. Kas negirdėjo apie indus ir Tibeto lamas, kurie galu sėdėti ant vandens, vaikščioti per ugnį, miegoti šaltyje, užsi­ dengę tik marškiniais, kurie gali iškviesti iš erdvės bet kokf daiktą, gali žvilgsniu užmušti tigrą ar pasiutusį šunį? Visais; šiais atvejais veikia vis ta pati didžioji jėga — psichinė ener­ gija.

Psichinės energijos savybės

Psichinė energija yra pagrindinė energija, kuri vibruoja ir reaguoja į visus gyvybės reiškinius Visatoje. Jos savybės ir kokybė negali būti apskaičiuojamos, nes kiekviena jos apraiš­ ka individuali. Visatos turtingume kiekviena energijos išraiška individuali. Vienas ir tas pats tos pačios energijos reiškinys ne tik padarys skirtingą įspūdį dviem skirtingiems individams, bet netgi tam pačiam, nes kiekvienas atvejis yra sudėtingas Įvairių laiko, vietos, būsenos, padėties ir kitų sąlygų derinys. Kiekvienas psichinės energijos pasireiškimo atvejis yra vienin­ gas vyksmas visų jėgų, iš kurių susidarė šis atvejis, visų są­ lygų kompleksas ir visų siekių sintezė. Todėl tokia įvairi ir kiekvieną kartą individuali šios energijos išraiška. „Psichinės energijos įvairovė rodo jos galią. Ji negali būti inertiška. Ji kaip tikroji ugnis, vibruoja ir veikia nenutrūkstamai. Žmonės

gali galvoti, jog jų energija ramiai miega, tačiau iš esmės ji negali buti neveikli. Toks jos ryšys su Aukščiausiąja Energija".

(Aum, 268)

„Neapskaičiuojamos individualios psichinės energijos ap­ raiškos. Pati energija nekinta, pagrindinis jos įstatymas nepa^ judinamas, tačiau tuo pat metu nėra dviejų gyvų būtybių su vienodais požymiais. Dėl tokios įvairovės atsiranda daugelis klaidų. Pedantai nepakenčia įvairovės ir todėl pagrindinę vie^ novę pakeičia sąlyginėmis padalomis, vadindami jas prama­ nytais vardais. Per amžius susidaro kenksminga painiava, ir mažai kam užtenka ryžto vėl kreiptis prie to, kas yra pagrin­ das".

„Žmonija jau pripažįsta subtilią energiją. Dar nemoka jos tyrinėti ir panaudoti gyvenime, tačiau pati sąvoka įvairiose mokslo šakose dažnai vartojama. Iš visur suplaukia daug įro­ dymų. Daugelis skeptikų jau nesiryžta prieštarauti ir tyčiotis. \Netoli laikas, kai visapradės energijos vienovė bus pripažinta. ^Energijos individualumas netrukdys jos tyrinėti, bet stebins žingeidžius protus. Visas pamišimo epidemijas sustabdys

gydy-jai. Iš stebėjimų nuotrupų susidarys išvados, kurios talkins gy­ venime".

„Kiekvienas, suvokęs psichinės energijos reikšmę, visada bus tyrinėtoju. Visuomet jis tobulės, vadinasi, išvengs senat­ vės. Tvirtinu, jog psichinė energija ne tik leis save tyrinėti, bet jos antplūdis sustiprės, kai tik mintis bus į ją nukreipta".

(Aum, 598)

Psichinė energija priklauso subtilioms energijoms ir iš visų subtilių energijų jį pati subtiliausia. Išskirtina subtilių ener­ gijų savybė ta, jog juo ji subtilesnė, juo galingesnė, o tuo pa­ čiu ir jos poveikis žmogui subtilesnis. Didžiausia energija ma­ žiausiai juntama. Subtilios energijos todėl ir subtilios, kad jos priklauso aukščiausiajai Visatai, kad jos gali veikti subtilią žmogaus prigimtį, nors fiziškai nejuntamai, tačiau ypatingai stipriai. Tik fizinė žmogaus sąmonė, nepastebint šio poreikio, mažina ir riboja šių energijų jėgą. Žmogui visur ir visada gali atrodyti, kad jis priėjo kažkokią apibrėžtą išvadą ir priėmė savarankišką sprendimą, tuo tarpu iš tikrųjų jį paveikė iš erd­ vės subtili minties energija, kurią jis priėmė savo mąstymo aparatu. Šis poveikis galėjo būti toks stiprus, kad pakeitė visą žmogaus gyvenimą, tuo tarpu fizinė sąmonė apie tai nieko ne­ žinojo. Taip veikia subtilios energijos.

„Psichinė energija yra subtili, todėl ir elgtis su ja reikia

pa-kiliai ir subtiliai. Reikia tvirtai atsiminti, kad psichinės ener­ gijos jėga yra ugninė galybė. Prie regimos ir neregimos ugnies reikia eiti ypač apdairiai. Reikia pamilti tokią viską prisoti­ nančią energiją. Negalima daryti bandymų abejojant ar prie­ šiškai nusiteikus. Kad įsisavintume bandymų su psichine ener­ gija būdus, reikia mokėti valdyti savo mąstymą. Ne tik kad jis būtų veržlus, bet žinoti mintis ir sulaikyti jas nuo veiksmo".

(Aum, 388)

Psichinė energija turi magneto savybių. Bet kokioje trau­ koje ir atostūmyje veikia psichinė energija ir pati ji turi trau­ kos ir atostūmio savybių. Be psichinės energijos negalima būtų pažinti Įvairių reiškinių ir daiktų teigiamas ir neigiamas sa­ vybes, nes ši didžioji energija reaguoja į visa, kas teigiama ir

neigiama.

„Jūs paliekate žiburį, ir tuoj pat iš tamsos plūsta prie jo daug vabzdžių. Jūs teigiate psichinę energiją ir tuoj pat sie­ jate ją su įvairiomis aplinkybėmis, mažomis ir didelėmis, toli­ momis ir artimomis. Psichinė energija yra tikras magnetas. Dau­ gelis nustebs sužinoję, jog metalo magnetas ir psichinė ener­ gija skatinami tos pačios energijos. Ši pagrindinė sąmonės ener­ gija skleidžiasi visur, kaip ugninė stichija. Kai kada ji nepa­ stebima, bet dažnai arba kosmiškai veržli, arba išlavintos są­ monės sutelkta, ir tada net paprasti stebėjimai gali nustatyti aiškias pasekmes. Taip priešingiausias sritis galima sujungti į vieną šaltinį. Kaip nesuprasti, jog esant pasaulyje daug ener­

gijų, kai kurios jų veikia į netikėtus centrus, tuo sujungda­ mos įvairias gamtos viešpatystes. Taip akmuo artėja prie žmo­

gaus sąmonės".

„Žinoma, dabartinis mokslas vengia aiškinti magneto esmę. Sąmonės bangos, kaip vandenyno versmė, nubrėžia erdvėje kūrimo kontūrus. Magnetinės srovės mažai pastebimos, bet ma­ sinė žmonijos mintis jau pažįstama".

„Kaip nežinomos priežasties infekcija sklinda vienodos min­ tys, kažkas jas renka, telkia ir stiprina. Tie, kas dėjo magnetą virš galvos, kad pagilintų sąmonę, žinojo šį tą apie didįjį M o ­ kymą. Kaupdami įvairių sričių magnetines bangas, jie stiprin-.

davo savo psichinės energijos atsargas. Iš tikrųjų galima su­ jungti keletą srovių ir atnaujinti sąmonę. O dėl to visų pirma reikia išmokt suvokt šią pirmąją sąlygą sąmonei lavinti".

(Agni Joga, 255)

„Ugnies stichijos niekas pakeisti negali. Neturi pakaitalo ir psichinė energija. Absoliutinė, pati subtiliausia, kylančioji

energija yra tikroji ugnies dukra. Neatsitiktinai kviečiame pas tą ugnies valdovę".

„Teisinga galvoti, jog psichinė energija neišsekanti. Pro­ tingai išnaudotos energijos atsargos tuoj pat pasipildo iš Kos­ moso lobynų. Taigi net naudinga išskirti psichinę energiją. Naujos atsargos lengviau išskiria sankaupas ir po to veržiasi į didelį darbą. Kaip galima įsukti dėsnio vyksmo smagratį, kaip lengva kviestis naują galybę iš erdvės. Todėl ir kalbu apie psichinės energijos sukimąsi".

(Agni Joga)

„Jeigu įkvėpimas susietas su psichine energija, tai prie to šaltinio yra ir grožis. Todėl sakau, kad psichinė energija yra grožis. Taip galima išvardinti visus didžiosios energijos ypa­ tumus, bet kadangi ji derinsis su visais gyvybės pasireiškimais, tai teisinga ją pavadinti visaprade. Taip ir vadinsime".

„Gera jausti, kad kiekvienam žmogui suteikta tokia neišsen­ kanti jėga. Mes su šia jėga galime perkėlinėti fizinius daiktus. Jeigu jėga neišsekanti, tai ir daiktų dydis santykinis. Šiandien galime perkelti mažus daiktus, rytoj galime pastūmėti dides­ nius. Šioje progresijoje ir yra evoliucijos laimė".

„Neseniai žmonėms ir mintis nekildavo, jog fiziniai daiktai gali būti kilnojami slapta žmogaus galia. Bet dabar matome, kad ne išorinė jėga kilnoja daiktus, bet jūsų energija dirba taip, kaip ir kosminė jėga".

(Aum, 478)

Įvairialypė psichinė energija. Galima suvest įvairias jos vib­ racijas, turinčias ypatingus pavadinimus. Atkreipsime dėmesį į vieną aukštą energijos rūšį, vadinamą apsaugine. Nereikia galvoti, kad ši savybė apsaugo patį tos energijos nešėją, prie­ šingai, jis apsaugo daugelį, dosniai skirdamas savo energiją. Panašiai dvasios dalumui psichinė energija išsiskiria ten, kur ji gali būti naudinga. Toks gydytojas nežino kenčiančių, ku­ riuos jis išgydo. Sunkus, net palaimintas darbas".

(Aum, 561)

„Psichinė energija kartais būdavo vadinama Terosu. Her­ metiškose knygose galima rasti posakį — „Karys Terosas pa­ kėlė savo skydą". Taip buvo nurodoma apsauginė psichinės

energijos reikšmė".

„ A r girdėjote, jog jogą sudraskytų žvėrys? Nebuvo tokio atvejo, nes į Teroso skydą neišdrįs kėsintis joks gyvūnas, tu­ rintis nors truputį instinkto. Reikia tik iššaukti vidinį Terosą išorėn, į galūnes. Vidiniai kanalai išsšakoja galūnėse ir kai

kurie žmonės gali jausti vidaus šviesą, esant kojų ar rankų pirštų įtampai, ar atitinkamai jausti skambančią šviesą. Visa tai ne metafizika, bet nurodymai gyvenimui. Daugeliui reika­ linga apsauga, tai kodėl nepasinaudoti tokiu lobiu?"

„Nesunku kaupti Teroso energiją, taip pat nesunku ją iš­ šaukti išorėn, taip pat nereikia sutrikti. Jogas neužmuša gy­ vūno savo valia, bet piktoji valia atsitrenkia į Teroso skydą. Reikia suprasti, jog ne prievartine valia, o vidinis susitelkimas suteikia ir apsaugo bei daro poveikį.

(Agni Joga, 565)

Viena nuostabiausių psichinės energijos savybių yra ta, jog ji sudaro erdvėje antsluoksnius, kurie nusėda ir telkiasi ant visų žmogų supančių daiktų. 2mogus ne tik kosminių energijų kondensatorius ir transmutatorius, bet jis pats galinga dinamo mašina, kuri skleidžia įvairios rūšies energiją. Todėl, koks pats žmogus, psichinės energijos nešėjas, tokie ir jo daiktai. Jie gali būti geri, teikiantys gėrį ir naudą, bet gali būti pikti, kenksmingi ir netgi pavojingi. Kas negirdėjo apie daiktus, at­ nešančius laimę ar nelaimę? 2inoma, esmė ne daiktuose, bet toje psichinėje energijoje, kuri susitelkusi ant jų, nes, kaip pasakyta Gyvosios Etikos Mokyme, susitelkusi ant daiktų psi­ chinė energija egzistuoja tūkstantmečius. Jos nesunaikina ir nenutrina nei amžiai, nei nuotoliai.

Senovės tautos — Atlantiečiai, Egiptiečiai, Chaldėjai, 2ydai ir kt, kurie žinojo apie šią psichinės energijos savybę, nau­ dojo ją įvairiems tikslams. Jie sąmoningai kaupdavo ant daik­ tų, kartais specialiai pagamintų, kartais atsitiktinių, tam tikros rūšies psichinę energiją, kuri turėjo daryti norimą poveikį ki­ tiems. Tokius daiktus vadino terafimais, arba užkeiktais daik­ tais, nes kaupiant energiją buvo tariama tam tikra formulė ar užkeikimas. Terafimais senovėje naudojosi šventyklose mel­ džiantis, tačiau, laikui bėgant, jie neteko apeigų paskirties, o egoistinis žmogus pradėjo juos naudoti savo labui ir norėda­ mas pakenkti kitiems. Stebuklingosios krikščionių ikonos, o taip pat budistų Budos atvaizdai yra tie patys terafimai, kurie kai kuriais atvejais išgydo ligonius, padaro gerą žmonėms, nes ant jų susikaupusi geroji besimeldžiančiųjų psichinė energija.

Kokia gyvybinga sukaupta ant terafimų psichinė energija, galima įrodyti žinomu atveju, kai buvo atidengta faraono Tu­ tanchamono kapvietė. Visi asmenys, dalyvavę atidengiant šią kapvietę, mirė keista nepaaiškinama mirtimi. Dešimtys pana­ šių kapviečių buvo atidengta, išimtos mumijos perduotos mu-13

ziejams ir nieko blogo vykdžiusiems šią šventvagystę nenu­ tiko. Tuo tarpu Tutanchamono kapvietė pagal visus duomenis buvo terafimas. Ties juo buvo ištaras prakeiksmas, pasmerkęs myriop visus, sutrikdžiusius faraono pomirtinę ramybę.

Todėl ne fantazija ir ne legenda pasakojimai apie užkeiktus reikmenis, gerus ir blogus daiktus. Žmogaus ir jo galios — psi­ chinės energijos — poveikis aplinkai neabejotinas ir didelis. Kaip geras žmogus negali padaryti ko nors blogo, nes tai prieš­ tarauja jo prigimčiai, lygiai taip blogo žmogaus prigimčiai prieštaringa mąstyti ir kurti gėrį. Mokyme pasakyta: „Gerus ir blogus daiktus sukuria žmogus. Geros mintys ir geri prisi­ lietimai sukurs palaimingą daiktą ir priešingai, pikti prisilieti­ mai gali sudaryti labai užkrečiamą židinį". Todėl Mokymas re­ komenduoja būt atsargiems su nežinomais, ypač senoviniais daiktais, nes nežinia kas ant jų susikaupę ir kas gali atsitikti. Žmogaus aura sukuria aurą daiktui.

Psichinės energijos sukaupimą ant daiktų senovės žmonės panaudodavo įmagnetinimui vandens, kuris po to virsdavo gy­ domuoju. „Jau seniai žmonės žinojo du vandens įmagnetinimo būdus. Vienas, kai įmagnetindavo pasai, o kitas, natūralus, kai vandenį statydavo galvūgalyje. Pirmajam būdui teikdavo pir­ menybę gydant negalavimus, o antras geriau tiko jėgoms pa­ laikyti. Tokį vandenį gerdavo arba juo apšlakstydavo.

„Pasakojama, jog kažkokia karalienė Palmyra įsakydavo savo artimiesiems nakvoti prie paruošto apsiplovimui baseino. Taip pat ir biblijinis pasakojimas apie karalių Dovydą parodo, kaip buvo vertinamas natūralus žmogaus spinduliavimas. Kas­ dieniniame gyvenime reikia atidžiai derinti spinduliavimo ema­ nacijas. Psichinė energija pagelbės parenkant bendražygius".

(Aum, 407)

Psichinės energijos tyrinėjimas parodys daug šios visapra-dės energijos savybių. Galima nurodyti vieną šių savybių, kai žmogaus psichinė energija atsiskiria, savaime pasišalina iš žmo­ gaus ir be jo žinios ir valios daro tai, kas reikalinga. Toks reiš­ kinys žmogui nepavojingas. Aukščiausioji ir protinga energija atsiskiria nuo žmogaus ne todėl, kad padarytų ką nors neigia­ mo, bet ji skuba pagalbon, esantiems keblioje padėtyje. Kas nors, kur nors sunegalavo ir nerado išeities ir štai kito žmo­ gaus psichinė energija nuskubo jam į pagalbą ir padėjo išveng­ ti sunkumų.

Pasiuntęs pagalbą galėjo pajusti tam tikrą nuovargį, o ga­ vęs paramą — jėgų antplūdį, tačiau nei vienas, nei kitas

nesu-pras, kas įvyko, jeigu jie apie tai nieko nežino. Tačiau koks džiaugsmas žinančiam suvokti, kad jis turi tokią gerą jėgą, kuri bet kuriuo metu gali pagelbėti vargstančiam ir tapti ne­ žinomu labdariu jo nežinomiems draugams.

„Žmonių siekiai mažai atitinka psichinės energijos savybes. Kai kurios šios energijos savybės neteko esminių požymių.. Sunkiau žmonija suvokia energijos beribiškumą ir jos savaran­ kiško veiksmo galimybę. Mes puikiai jaučiame energiją kūno* veiksniuose, bet mažai suvokiame patį stebuklingumą. O ste­ buklinga tai, jog psichinė energija gali veikti dideliu nuotoliu, lyg tai savarankiškai. Kaip iššautas iš pabūklo sviedinys lekia savarankiškai, taip mūsų energija gali daryti poveikį visiškai savarankiškai ir ilgai. Žinoma, trukmė priklauso nuo energijos

atsargų".

„Galima pasiųsti energiją sąmoningai, bet ji gali išsiskirti ir nesąmoningai, jei veržiasi įprasta kryptimi. Kada energijos sviedinys nuskries toli, bus juntama, kad energija laikinai iš­ naudota. Tačiau žinantis šią savybę nesutriks, priešingai, jis sąmoningai pagelbės pasiuntimo veiksmui.

„Jūs girdėjote legendą apie besisukantį virš vienos vietos debesį. Jos pagrinde tas pats enrgijos siuntimas. Energijos ver­ žimasis gali būti toks stiprus, jog gali sukelti fizinius reiški­ nius, nes energijos susijungimas su stichijomis duos pačius ne­ įprasčiausius derinius. Tačiau energijai veikiant savarankiškai, reikia pasiruošti nedideliam nuovargiui, žiūrint į jį kaip į na­ tūralų lobyno išteklių išeikvojimą".

„Išsiskyrusi energija veikia neatidėliotinomis aplinkybėmis. Naujo kūrimas, žinoma, paskatina artimiausią sąmonę lyg pa­ galbon skrieja siuntos, nešdamos drąsą, žvalumą, išradingumą. Ir dažnai nei gaunantis, nei siunčiantis nieko neįtaria. Dvasios dalumas yra energijos siuntimas. Pasiųsta energija veikia, tuo tarpu ją pasiuntęs lyg ir ilsisi. Kiek siuntų skrieja erdvėje! Ar kai kurios jų nesudarys naujų planetų pagrindą?"

(Agni Joga, 254)

Dvasios dalumo ir psichinės energijos išsiskyrimo principu vyksta kitas stebuklingas reiškinys. Būtybės, pasiekusios aukš­ čiausią dvasinį išvystymą, gali atsirasti iš karto daugelyje vie­ tų. Kai reikia, išskirdamos iš savęs dalelę aukščiausios sąmo­ nės, tai yra savo dvasios dalį, psichinės energijos pagalba gali suteikti sąmonei tokią išvaizdą ir pavidalą, kuris atitinka tikrą

autentišką jų atvaizdą. Tokie dublikatai, įvykdę jiems keltą užduotį, grįžta prie juos pasiuntusio šaltinio.

Aukščiausia šios rūšies pasiekimo riba, kad Aukščiausioji Esybė, „esanti žemės apvalkale ir galinti tobulai skaidyti dva­ sią, gali vienu metu sąmoningai veikti ir Žemėje, ir tarpplane-tinėje erdvėje, aplankydama netgi artimiausias planetas. Be to, šis dvasios dalumas nė kiek nemažina dvasios pasireiškimo ar veiklos žemės apvalkale kokybės, nes jos išskirtos aukštosios energijos dar nepanaudojamos net mūsų žemėje".

(Iš laiškų E. J. R.)

Dvasios dalumą galima suprasti pateikus tokį pavyzdį. Su viena žvake mes galime uždegti tūkstančius žvakių, tačiau, nei liepsnos vientisumas, nei šviesos jėga nuo šio ugnies skoli­ nimo nenukentės. Visapradė liepsna lieka ta pati, kiek mes ją bedalintume. Tokia pagrindinė ugnies stichijos savybė, kuri vi­ sada vienoda. Mūsų dvasia, kaip aukščiausias ugninės stichijos pasireiškimas, turi tų savybių nemažiau negu bet kuri fizinė ugnis.

Psichinės energijos vyslymas ir kaupimas

Ar reikia savyje vystyti ir kaupti psichinę energiją? Į šį klausimą Mokyme randame šį paragrafą. ,,Plati žmonijos veik­ los sritis, savo viršūne didvyrių asmenyje ji siekia Aukščiau­ siąjį Pasaulį, apačioje — gamina Kosmines sąnašas, kurios pri­ pildo gretimų planetų akmenis. Neišmatuojamas nuotolis tarp apšviestų Aukščiausiojo Pasaulio Šviesa didvyrių ir nešvarių

padugnių".

Pagrindinės energijos potencialas buvo duotas kiekvienam žmogui, bet kaip skii tingai žmonės elgėsi su šia didžia dovana! Tai neįsivaizduojama praraja. Žmonės laiko sunkiu, kas jiems nepatinka ir lengvu, kam nereikia didelių pastangų. Dėl tokio sąlygiškumo gresia atvertos prarajos. Žmonės neįpranta įsisa­ moninti Aukščiausiąjį Pasaulį, o kaip nesunku tuštumos jaus­ mą pakeisti beribiu gyvenimu. Jog žymiai gražiau aiškiai su­ prasti Aukščiausiąjį Pasaulį, negu pasmerkti save akmeniniams

pančiams. Kodėl pradėti nuo pradžios, jeigu galima kilti iki •begalybės?"

(Aum, 0, 2)

Kad pilnai iššifruotume gilią šių žodžių prasmę, reikia kai ką paaiškinti ir trumpai priminti, jog žmonės priėjo iki savo žmogiškosios būklės, perėję per mineralinio, augalinio ir gyvū-miskojo viešpatavimo ciklų vystymąsį, kurių kiekvienas trunka daugelį mlijonų metų. Jeigu pasakyta: ,,Kodėl pradėti nuo

pradžios, jeigu galima kilti iki begalybės",— tai reiškia, jog, pasiekę didžiausios Žmonijos piramidės viršūnę ir toliau kils iki begalybės, o atsidūrę jos apačioje, kaip nešvarios padugnės pateks į kosminį perdirbimą, pergyvens dideles kančias, bus pasmerkti „akmeniniams pančiams" ir „pripildys gretimų pla­ netų akmenis", kitaip tariant pradės savo evoliuciją nuo pat pradžios.

Iš tiesų aptempsta protas ir nustoja plakti širdis, kai pagal­ voji, į kokią prarają, į kokią gilią bedugnę stumia save žmo­ nės, neišnaudoję ir užkasę savo talentą, negarbingai pasielgs su didžia dovana — su pagrindine energija, kuri duota gyvybei vystytis ir kiekvienam tobulintis. Pažinę save ir savo paskirtį gyvenime, protingai panaudoję visą didžiosios energijos po­ tencialą, kaip iki begalybės pakyla iki dieviškumo. Nieko ne­ pažinę ir nieko nepaėmę, kaip sąnašos patenka į kosminį per­ dirbimą. Čia ir yra gyvybės ir mirties paslaptis. Čia išsigelbė­ jimo ir žūties įminimas. Reikia pagalvoti, koks būna sktirtu-mas evoliucijoje, kai iš dviejų žmonių, tuo pat metu gyvenu­ sių žemėje, vienas žengia dieviškai žmogišku keliu, kitas įtrau­ kiamas į „akmeninius pančius", iš kurių ištraukti prireiks mi­ lijonų metų kančių, ir vistiek jam niekados nepavyti pirmojo.. Jam visada bus taip toli iki pirmojo, kaip akmeniui tolt fki dan­ gaus įžvaižgždės. Toks skirtumas evoliucijoje būna dėl sąmonės skirtumo. Yra dėl ko pagalvoti kiekvienam? Todėl aišku, jog į pateiktą klausimą: ,,Ar reikia savyje vystyti psichinę energi­ ją?" Dviejų nuomonių negali būti, nes tai kardinalus kiekvie­ no žmogaus egzistavimo klausimas.

Čia, žinoma, iškyla kitas klausimas — nuo ko pradėti psi­ chinės energijos savyje vystymą? Reikia pradėti nuo to, nuo ko prasideda bet koks pažinimas, tai yra pačios psichinės ener­ gijos egzistavimo pripažinimo ir suvokimo vienintelės, bet di­ dingos tiesos, kad ta didžioji jėga yra mumyse. Bet jei ši didžio­ ji galia yra mumyse, tai aišku, jog reikia pradėti nuo savęs pa­ žinimo. Tačiau čia mes grįžtame į išeities tašką, kur prasideda

bet koks aukščiausias pažinimas — pažinti save. Apie to pa­ žinimo būtinumą jau daug kartų, nuo senų laikų iki šių dienų, įvairiuose mokymuose, žmonijai tvirtinama, nors kai kurie da­ bartiniai „išminčiai" sako, jog tai didelė klaida.

Mokyme pasakyta: „Žmogus nesupras savo galios be Va­ dovo. Daug visokių pinklių žmogaus kelyje. Kiekvienas prisi­ šliejęs blogis tikisi nuslėpti nuo žmogaus tai, kas yra vertin­ giausia. Žmogus, kaip paklydęs keleivis, nežino, kokioje sti­ chijoje ieškoti sėkmės, tuo tarpu lobis yra jame".

„Visų amžių patirtis nurodo: „Pažink pats save!". Toks pa­ tarimas atkreipia dėmesį į slapčiausią svajonę,—-kuriai lemta išsipildyti. Ugninė galia, laikinai pavadinta psichine energija, nurodys žmogui kelią į būsimą laimę. Nesitikėkime, kad žmo­ nės lengvai pripažins savo lobį. Jie išras įvairiausius įrodymus, kad iškoneveiktų kiekvieną energijos būseną. Jie nutylės lem­ tą savo likimo ypatybę, bet vis dėl to kelias — vienintelis".

(Aum, 371)

Būtinybė lavinti psichines jėgas, arba dvasingumą, būdin­ ga daugeliui mūsų laikmečio žmonių. Mintys apie tokio vys­ tymo būtinybę užpildo erdvę ir palaipsniui užvaldo žmones, daugiau ar mažiau tam pasiruošusius. Daugelį gundo mintis valdyti dvasios jėgas, kad pasinaudotų įtaka visuomenėje, kad įgautų valdžią ir viešpatautų tarp žmonių, kad galėtų daryti „stebuklus" ir įvairius triukus. Taigi Naujos Epochos reikala­ vimus ir šio momento žmogaus evoliucijos užduotis tamsiosios jėgos /nukreipia į neigiamą pusę. Tik nedidelė dalis tikrųjų ieškotojų išvengė daugybės pinklių, kurias tamsiosios jėgos išdėstė žmogaus kelyje.

Būtent, kaip pasakyta ankstesniuose Mokymo žodžiuose, daug pinklių slypi žmogaus kelyje, kad nuslėptų nuo jo tai, kas vertingiausia ir pakištų jam vietoj duonos — akmenį, vie­ toj to, kas brangiausia — niekam tikusį surogatą, vietoj psi-tminės energijos — žemiausią psichizmą, kad iš tikrojo kelio nuvestų į pragarą. Tikras dvasinių jėgų arba psichinės ener­ gijos vystymas negali būti lengvas ir greitai pasiekiamas, to­ dėl dabartinis žmogus, nesusipažinęs su savo egzistavimo pa­ grindais ir kosminių dėsnių veikimu, teikia pirmenybę to­ kiems būdams ir tokiems mokytojams, kurie siūlo jam greitą jo egoistinių norų patenkinimą. Tačiau seniai žinoma, kad pa­ tys lengviausi ir patys greičiausi būdai paprastai būna patys sunkiausi ir patys lėčiausi, nes vietoj normalaus ir teisingo kilimo paverčia žmogų nešvarioms padugnėms, kurioms reika­ lingas kosminis perdirbimas.

Apie žemiausio psichizmo kenksmingumą buvo kalbama ne kartą, bet, ryšium su klausimu apie psichinės energijos vysty­ mą, reikia dar kartą sustoti ties šiuo neigiamu reiškiniu, nes jis įgauna tikros nelaimės mąstą. Visoje planetoje atsirado dau­ gybė įvairiausių mokytojų, kurie už prieinamą kainą mechani­ niais būdais ir įvairiomis kūno padėtimis ir pozomis, net iki stovėjimo ant galvos, gamina iš žmogaus kosmines šiukšles. Mokyme sakoma: „Jau daug pasakyta apie psichizmą, tačiau

ši žmonijos rykštė dar pakankamai nesuprasta. Psichizmas at­ bukina kiekieną siekį, o aukščiausias pasiekimas lieka nepri­ einamas. Kiekvieno žmogaus, apimto psichizmo, veiklos sfera, sudaro aplink save užburtą ratą, kuriame sau vietos atranda tai, kas stabdo dvasios, energijos augimą.

Psichizrne pasireiškia žemiausios energijos, ir centrų ugnys gęsta nuo tokių apnašų. Psichizmas neišvengiamai sutrikdo ner­ vų sistemą. Be to, atotrūkis nuo gyvenimiško veiksmo neleidžia tobulėti, kūryba prigęstair įsitvirtina pasyvi būsena, žmogus tampa įvairių jėgų antplūdžio įrankiu. Kadangi susilpnėja va­ lia, susilpnėja kontrolė, ir todėl sustiprėja įvairių žemiausių bū­ tybių trauka. Norintis priartėti prie Ugninio Pasaulio turi ko­ voti su šiomis jėgomis".

(Ugninis Pasaulis, 3 sk.r 309)

Būtent psichizmas ir medinmizmas atbaido žmogų nuo Aukš­ čiausiųjų Sferų, nes subtilus kūnas tiek prisotinamas neigiamų emancipacijų, jog keičiasi visa esmė. Sunkiausia būtent ir yra apvalyti sąmonę. Būtent žmogus neskiria ugninės dvasingumo būsenos nuo psichizmo. Taigi turime įveikti psichizmo baisu­ mus. Nes būtent juos papildo tamsos tarnai.

(Ugninis Pasaulis, 3 sk., 365)

Visata taip sukurta, jog žmogaus evoliucija būna sėkminga, jei jis veikia pagal kosminius dėsnius, nes jeigu veiktų prieš juos, šie dėsniai jį sunaikintų. Žmogus pats lemia savo, taip pat planetos, kurioje gyvena, likimą. Visos Kosmoso jėgos ir energijos — žmogaus paslaugai. Didžiausioji šių energijų — psi­ chinės energija — nėra šiuo atžvilgiu išskirtinė, nes lemianti energija, kuri viešpatauja tarp visų energijų, yra žmogiškoji mintis. Kiekvieno žmogaus evoliucija apibrėžiama gėrio ar blogio siekimu ir Visatos evoliucija nukreipta link žmogaus sie­ kių. Viską nulemia žmogaus valia ir žmogaus mintis, išreikštos

ta ar kita forma.

Viena ir ta pati energija gali ir griauti ir kurti. Mokyme pa­ sakyta: „Kurlink galima nukreipti energiją, jei valia ir mintis siekia blogio? Žinoma, galia nukryps niūriu kanalu. Kas siekia blogio, tas jį ir turės!" Psichinė energija, kaip jautriausias apa­ ratas, taikoma visais gyvenimo atvejais ir ryžtingai reaguoja į viską. Gero žmogaus rankose ji gėrio įrankis, blogo — bai­ saus naikinimo ir griovimo įrankis.

Pagal savo dvasios kokybę ir pagrindinės energijos poten­ cialą visi žmonės vienodi, bet kiekvienas bus toks, kokiu būti siekia. Viskas priklauso nuo to, kaip žmonės elgiasi su jiems 19

skirta dovana. Vienas kyla iki begalybės ir būna Aukščiausią jų Kosmoso Jėgų, Herarchijos nariu, kitas, kaip nevykėlis, paten­ ka į Kosminį perdirbimą. Kompromisų ar tarpinių kelių čia nėra ir būti negali. Gyvybės vystymosi dėsniai reikalauja tobulėji­ mo ir būtent todėl kiekvienas duotas ir dvasios potencialas ir pagrindinė energija. Kas su šiomis Kosmoso dovanomis elgiasi netinkamai ir nukreipia jas gyvybes vystymui ir Visatai kenkti, tai nieko kito negali laukti, tik sunaikinimo.

Paaiškėja, kodėl išminties Mokytojai ir žmonijos Vadovai nepasako žmonėms visų psichinės energijos valdymo paslapčių, nes esant dabartiniam žmonijos išsivystymo lygiui, tai atneštų daug nelaimių. Atlantiečiai iš dalies žinojo šią paslaptį, bet dėl to žuvo Atlantida. Todėl, iki pradedant vystyti psichinę ener­ giją, reikia atsikratyti senos hipnotizuojančios mąstysenos, kad žmogus gali patekti į rojų nesistengdamas tobulėti, o tik tikė­ damas egzistavimu Gerųjų Jėgų, kurios prie rojaus vartų at­ veda kiekvieną atgailaujantį nusidėjėlį. Gerieji vadai iš tiesų atveda prie rojaus vartų tik tuos, kas išreiškia gerus siekius. Nesant gerų siekių, kai kurie vadovai atveda žmogų į pragarą, nes kiekvienas turi vadovą, atitinkanti jo sąmonę.

Iš to, kas pasakyta, aišku, jog psichinės energijos vystymas be tobulėjimo, tai yra be veržimosi į priekį, priveda žmogų prie savisunaikinimo.

Ši aukščiausioji energija suteikia arba aukščiausią gėrį, ar­ ba visiškai sunaikina. Negalima naudoti paties aukščiausiojo žemiems, egoistiniams ir tamsiems tikslams. Tokia šventvagystė ir tyčiojimasis iš aukščiausiųjų Kosmoso dovanų yra sunkiau­ sias nusikaltimas visatos dėsniams. Todėl šie dėsniai negailes­ tingai sunaikina tuos, kas netinkamai elgiasi su šiomis didžio­ siomis dovanomis.

Neinformuotas žmogus gali pagrįstai pasakyti: „Jeigu ši energija taip pavojinga, tai geriau būti nuo jos kuo toliau. Mūsų senoliai ir tėvai nežinojo jokios psichinės energijos ir sėkmingai ėjo savo gyvenimo keliu. Nueisime ir mes". Žino­ ma, jis bus neteisus. Mūsų senoliams ir tėvams buvo tas pats pasakyta, bet kitokia forma. Prisiminkime Kristaus alegoriją apie talentus (senovės piniginis vienetas). Tie talentai, apie ku­ riuos kalbėjo Kristus, yra tos didžiosios Kosmoso dovanos, ku­ rios duotos kiekvienam vystyti ir tobulinti gyvenimą. Tačiau žmonės, vietoj būtinybės tobulėti, iš jų padarė sidabro luitus. Toje pačioje alegorijoje Kristaus kalba, kas laukia žmogaus, kuris ne tik negausina šių dovanų, bet ir jų nepanaudoja.

Be to, mūsų laikmetis iš esmės skiriasi nuo mūsų senolių 20

ir tėvų laikų. Mūsų senoliams ir tėvams buvo pranešta tiek, kiek buvo reikalinga tam laikmečiui ir jų sąmonės lygiui. Mums mūsų Vadovai praneša žymiai daugiau, ir mes negalime imti pavyzdžių mūsų senolių tėvų sąmonės laipsnį. Mūsų laik­ metis reikalauja apvaldyti aukščiausiąją Kosmoso stichiją — ugninę stichiją. Todėl žmonėms reikia išvystyti savybę aukš­ čiausią tos ugnies aspektą — psichinę energiją, kad jų nesunai­ kintų Erdvės Ugnis, kai ji priartės prie žemės, kad transmu-tuotų viską, kas egzistuoja ir apvalytų planetas nuo atliekų.

Psichinės energijos vystymas būtinas todėl, kad nepatektu­ me į atliekų kategoriją, nes Erdvės Ugnis veiks atitinkamai kiekvieno sąmonę. Einantis su ugnimi, tai yra išvys savyje psi­ chinę energiją, tobulės kartu su ugnimi, einantis prieš ugnį — bus sunaikintas. Apie šią didžią ugnies erą kalba visi šventieji raštai, neišskiriant ir krikščioniškojo, reikia tik atidžiai jį per­ skaityti.

Psichinės energijos vystymas buvo reikalingas visada, visais žmogaus egzistavimo laikais, nes tai gyvenimo dėsnis. Mūsų laikmetis yra tik anksčiau žmonijai duotų nurodymų ir vykdy­ tinų pasiekimų sintezės laikmetis. Gyvenimo dėsniai reikalauja, kad žmonijai skirtos dovanos būtų pagausintos. Negalima būti parazitu ir gyventi sąskaita to, ką sukūrė ir davė mums kaip gyvenimo principą Aukščiausiosios Kosmoso Jėgos. Mes ne­ turime teisės eikvoti tą lobį, kuris duotas mums gyvenimui to­ bulinti, bet privalome įnešti į bendrą Kosmoso lobyną kažką sa­ vito. Kas negausina to, kas jam duota, iš to atimama tai, ką jis

turėjo, kaip pasakė Kristus.

Veržimosi į Šviesą ir žinojimų reikia įžiebti tą dieviškąją ki­ birkštį, kuri yra mumyse, priešingu atveju ji užges, arba tiks­ liau, bus apgaubta tokiais antsluoksniais, kurie neleis jai pasi­ reikšti. Bet be savo dvasios ugnies įliepsnojimo, reikia jai duoti degios medžiagos, reikia ją maitinti. Žodžiu, kad gautume aukščiausiųjų Kosmoso dovanų, kurias teikia aukščiausioji ug­ nies apraiška — psichinė energija — reikia padaryti visa tai, ką mes kiekvieną kartą darome pas save namuose, kada norime gauti to, ką mums duoda fizinė ugnis, nes dėsniai stichinėms gamtos jėgoms pasireikšti ir veikti vienodi visose būties pla­ netose. Pasakyta: „Didžiojo A y m dėsniai vienodi visose būse­

nose",

Psichinė arba ugninė energija, kartą išjudinta, veikia ir di­ dėja nuolatos. „Dėka Agni natūraliai didėja",— sakoma Moky­ me. Psichinės energijos atsiskyrimas, apie ką kalbėta anksčiau, ir sąmoningas jos pasiuntimas pagelbėt kitiems visai nekenkia

bendrai psichinei energijos būklei. Kuo daugiau energijos ati­ duoda dvasia, tuo daugiau jos gauna. Šiuo atveju dvasios da­ lumas pagerina bendrą žmogaus psichinės energijos būseną, nes atsiskyrusios dvasios dalys grįžta atgal, į savo branduolį. Bet čia reikia padaryti vieną išlygą. „Kada sakoma, jos kuo daugiau dvasia atiduoda, tuo dugiau gauna, turima omenyje ne vienkartinis gausus išsiskyrimas, bet pastovus ritmingas naudojimas. Per didelis, pakartotinis atidavimas yra pavojin­ gas. Viskas turi būti palyginama. Per didelis atidavimas pažei­ džia organizmo pusiausvyrą ir padaro jį atviru galimiems už-kretams ir piktų jėgų smūgiams". Tačiau visiškai atvirkštinis reiškinys vyksta, kada nesistengiama tobulėti. „Kada tamsa ap­ gaubia tobulėjimą, tada Ugnis nepastebimai, bet šitai chemiškai įrodyta, pasitraukia iš netinkamos talpyklos".

(Ugninis Pasaulis, 1 sk., 183)

Tada vietoj evoliucijos vyksta involiucija. „Visiškai nebūti­ na eikvojant Agni, padaryti kokius nors žvėriškus nusikalti­ mus. Paprastai Agni eikvojama, kada dvasia kasdieniška ir niū­ ri. Mažučiais veiksmais sustabdomas Agni padidėjimas. „Kur nėra teisingos psichinės energijos kaitos, ten nėra ir dvasios dalumo. Kada ugnis neveikli arba pasitraukia iš netinkamos talpyklos, tada, žinoma, dvasios dalumas nepasiekiamas".

(Iš laiškų E. J. R.)

Dvasios branduolys ir dvasios dalumas paaiškina monadą Dvasios branduolys reikalingas gyvybei, bet dvasios dalumas sudaro galimybę ir turtinti, ir eikvoti Monadą. Galima sąmo­ ningai Pasaulio naudai skaidyti dvasią ir siųsti jos dalis į žyg­ darbį. Taip turtėjama. Tačiau nemokša gali eikvoti lobius, lik­ damas prie nesužadinto branduolio. Taip netenkama dvasingu­ mo. Nemokšiškos dvasios dalys gali veikti kaip pamišusios, to­ dėl vargas kietaširdžiui! Taigi, kad negrįžtume prie dvasios dalumo, įsisavinkime, jog dvasios branduolys gali būti nesuža­ dintas arba budėti švytėdamas. Tik šia šviesa sukuriamas šir­ dies magnetas, kuris įtraukia į savo glėbį visas išlaisvintas dva­ sios dalis. Išlaisvinti ar prarasti — didelis skirtumas. Taip gali­ ma įsiminti, jog nesužadintas dvasios branduolys, jeigu ir są­ lygoja gyvybę, vis dėl to gali turėti ir nedvasingumo savybių.

(Ugninis Pasaulis, 1 sk., 375)

Išsiaiškinus būtinybę vystyti psichinę energiją, reikia išna­ grinėti ir kitą šio klausimo pusę — kaip vystyti ir kaupti sa­ vyje šią aukščiausiąją galią? Savaime suprantama, kad aukš­ čiausios galios vystymui turi būti panaudota, kas yra

aukš-čiausia, gryniausia, šviesiausia. Aukščiausios, viršesnės už ugnį jėgos, kurios pagalba galima įsakinėti gamtos jėgoms, neįma­ noma suvaldyti mechaniniais būdais, darant įtvirtinimus, be­ prasmiškai iki sąmonės netekimo, sukinėjntis vienoje ir toje pačioje vietoje. Lengvabūdiškas ir nevalyvas požiūris į šį klau­ simą yra nusikaltimas sau pačiam. Šventvagiška stengtis su­ valdyti aukščiausios jėgos savanaudišku, egoistiniu tikslu. Nie­ kinga išnaudoti aukščiausiąją galią kitiems pakenkti. Todėl sąmoningos psichinės energijos vystymas ir kaupimas yra leis­ tinas, protingas ir tikslingas tik visų labui ir artimo pagalbai. Tik tokie tikslai pateisina psichinės energijos sukaupimą ir gali būti ir bus naudingi jos skleidėjui.

„Žmonės vsiškai nebemoka suprasti ir pristaikyti psichinės energijos. Jie pamiršo, jog kiekviena energija, sužadinta veik­ lai, gimdo inerciją. Beveik neįmanoma šios inercijos sustabdyti, todėl kiekvienas psichinės energijos pasireiškimas toliau vyks­ ta iš inercijos, ir net ilgą laiką. Galima jau pakeisti mintį, bet pasekmės buvusios siuntos vis dar skerbsis į erdvę. Tame psi­ chinės energijos jėga ir savybė, kuria reikia ypatingai rūpintis. Psichinę energiją galima valdyti tik esant šviesiai sąmonei, kad neužterštume savo kelio ankstesnėmis siuntomis. Dažnai atsitiktinė ir nebūdinga mintis ilgai drumsčia sėkmių okeano paviršių. Žmogus jau seniai pamiršo savo mintį, bet ji skrieja pirma jo, nušviesdama ar pritemdyma kelią. Į spindulio švytė­ jimą, susilieja maži žiburiukai, jį praturtindami. Į sąšlavas įsi­ siurbia tamsios dulkėtos dalelės, stabdydamos judėjimą".

„Kada sakome — skriekite šviesiai, arba — neterškite, per­ spėjame veiksmą".

„Viskas, kas pasakyta apie psichinę energiją, liečia kiekvie­ ną veiksmą. Čia nėra nieko abstraktaus, nes psichinė energija yra gamtos pagrindas ir ypač išreikšta žmoguje. Kaip žmogus bebandytų ją pamiršti, psichinė energija primins save ir būti­ numą, kad žmonija mokytųsi elgtis su šiuo lobiu".

„Jeigu jau laikas kalbėti apie fizines, matomas psichinės energijos sankaupas, vadinasi, tikrovė akivaizdi, vadinasi, žmo­ nės privalo būtinai stengtis įvaldyti psichinę energiją. Erdvės ugnis ir psichinė energija susietos tarpusavyje ir sudaro evo­ liucijos pagrindą".

(Agni Joga, 477)

Iš to, kas pasakyta, aišku, jog psichinę energiją kuri yra pagrindinis gyvybės valdymo veiksnys, išskiria kiekvienas gyvas organizmas, atitinkamai jo sąmonei. Juo aukštesnės

monės organizmas, tuo kokybiškesnę psichinę energiją jis ga­ mina. Ne tik kaip pasakyta, kiekvienas mūsų kūno atomas ir kiekvienas organas gamina psichinę energiją, bet „Kiekvienas sekreto išskyrimas, kiekvienas iškvėpimas siunčia psichinės energijos emanacijas. Kiekvienas žmogus gausiai pripildo erd­ vę, todėl jis privalo rūpintis geresne psichinės energijos ko­ kybe. Jeigu žmonės suprastų, jog kiekvienas kvėpavimas daro įtaką erdvei, jie rūpintųsi švarinti kvėpavimą".

(Aum, 339)

Vadinasi, kad pagerintume psichinės energijos kokybę, rei­ kia pagerinti savo sąmonės kokybę. Sąmonė tobulinama, arba

turtinama, tik tuo atveju, kada žmogui priimtinos skelbiamos tiesos. Nepriimdamas savo sąmonėn kai kurių tiesų, žmogus daug nepasieks. Tada sąmonė ne tobulėja, o aptemsta. Tuo pa­ čiu blogėja ir išskiriamos psichinės energijos kokybė. Taigi psichinės energijos vystymas, kaip ir visa žmogaus evoliucija, viskas, kaip matome, priklauso nuo sąmonės. Kiekvienas elgia­ si atitinkamai savo sąmonei, ir kiekvienas atitinkamai gauna.

Pirmoji sąlyga sąmonei tobulinti yra sąmoningas darbas. „Darbo sąmoningumas yra sąmonės atvėrimo pagrindas, kitaip tariant, psichinės energijos veiklos pradžia",— sakoma M o ­ kyme.

Sąmoningas, nuolatinis ir sistemingas darbas yra galin­ giausia priemonė sužadinti ir kaupti psichinę energiją. Pagrin­ dinė šios ugninės stichijos savybė yra amžinas veiksmas ir ju­ dėjimas. Neveiksmi ir nejudanti ji būti negali. Todėl sužadinti psichinę energiją veiksmui ir ją kaupt galima tik nuolatiniu darbu ir nuolatiniu judėjimu tobulėjimo link. Psichinę energi­ ją reikia valdyti nuolatos. Atsitiktiniai protrūkiai nesudarys ritmo. Tik nuolatinis ir atkaklus darbas sudaro tą ritmą, kuris yra pagrindinė sąlyga bet kokių pasiekimų, o ypač psichinės energijos vystymo. Teisinga psichinės energijos kaita ir jos nuolatinis srautas pagrįsti ritmui. Ritmas visame kame, o ypač darbe, yra būtina sąlyga psichinei energijai kaupti. Tačiau, be sąmoningumo ir ritmingumo, kiekviename darbe reikia siekt geresnės jo kokybės, nes, priešingu atveju, darbas gali pasi­ daryti nemėgiamas ir priverstinis, o tai neigiamai atsilieps psi­ chinės energijos kokybei. Geriausias metodas didinti ir kaupti

psichinę energiją yra meilė darbui.

Jau seniai pastebėta, jog labiausiai užimti žmonės yra ilga­ amžiai. Nuolatinis ir ritmingas darbas leidžia sukaupti tokią gy­ vybinės energijos atsargą, kuri apsaugo užimtus žmones nuo

daugelio susirgimų, prailgina jų egzistavimą. Ir atvirkščiai, žmonės nejudrūs, įnertiški ir tingūs dažniau suserga ir grei­ čiau pasitraukia iš gyvenimo. Tingumas — viena labiausiai nio­ kojančių žmogaus savybių. Ji sustabdo mūsų psichinės energi­ jos veikimą, kartu sudaro mūsų evoliuciją, dėl to žmogus pil­ nai sunyksta. Ir liaudies išmintis tingumą pavadino visų ydų motina. Vangų tingaus žmogaus protą veikia Subtilaus Pasau­ lio atliekos, įteigdamos jam pačias blogiausias mintis, skati­ nančias blogiausius jo prigimties siekius ir virstančias galų gale įvairiomis ydomis. Tingus žmogus — tai gyvas lavonas, tai pūvantis numirėlis, tai nevykusi būtybė, skirta Kosminiam

perdirbimui.

Jeigu sąmoningas požiūris į darbą yra psichinės energijos veikimo pradžia, tai jos veikimo tęsinys, ypač psichinės ener­ gijos kokybės gerinimas, priklauso nuo to paties vienintelio visų gyvenimo reiškinių sverto — žmogaus sąmonės. Panacėja gyvenimui tobulinti ir visiems žmogaus trūkumams ir ydoms šalinti yra sąmonės ugdymas. Tik sąmonės ugdymas suteikia žmonėms galimybę įvaldyti psichinę energiją. Jeigu tartume, kad šia didžia galia galėtų pasinaudoti žemo sąmoningumo žmo­ nės, tai sunku įsivaizduoti, kiek blogio žmonės padarytų sau ir kitiems. Mokyme pasakyta: „Žinoma, daugelis, laimei, ne­ žino prieigų prie galios. Tik aukšto sąmoningumo žmogui ga­ lima patikėti naudoti psichinę energiją. Tegu greičiau ateis šis,

geras metas".

(Aum, 375)

Todėl, kas nori prisijungti prie šios didžiosios galios, kas nori, kad tas geras metas ateitų greičiau, pirmiausia turi rū­ pintis sąmonės vystymu. Aukščiausioji galia pasiekiama ir aukščiausios psichinės energijos kokybė gaunama ne mecha­ niniais būdais, bet dvasios siekiais. Reikia veržtis į Aukščiau­ siąjį Pasaulį ir prie Aukščiausiųjų jėgų su švaria sąžine ir at­ vira širdimi. Atkaklus, nepalaužiamas veržimasis prie Aukš-čausiųjų jėgų ir aukščiausio suvokimo, Šviesos Hierarchijos gerbimas ir nuolatinis ryšys su Ja, siekimas gėrio, meilė ir atjauta visam, kas gyva, sąmoningas darbas visų labui — taį savo sąmonės vystymo būdai ir priemonės įvaldyti aukščiausią­ ją Kosminę galią — psichinę energiją.

Jokių susikaupimų, jokių meditacijų, jokių Chatchi Jogos metodų ir jokių pranayamų nereikia. Lengva tpranayama, neil­ giau penkių minučių, visada naudinga sveikatai, tačiau pra-nayama norint sutelkti energiją į tam tikrą centrą jau yra

vie-nas būdų žemiausiam psichizmui vystyti. Reikia sužadinti sa­ vo sąmonę ir įžiebti savo širdies kaitrą. Reikia pasiekti, kad visas jūsų gyvenimas būtų vientisas, be pertrūkių. Tiesos, švie­ sos ir žinojimo siekis tai ir viskas, ką reikėjo trumpai pasakyti. Kas tai suprato ir įgyvendina, tas eina teisingu keliu, tas iš­ vengs daugelio pavojų ir daug pasieks.

Siekis — Archato eldij a. Siekis — raktas visoms oloms. Sie­ kis — erelio sparnas. Siekis — saulės spindulys. Siekis — širdies šarvai. Siekis — lotoso žiedas. Siekis — ateities knyga. Siekis — matomas pasaulis. Siekis — žvaigdžių gausa".

(Bendrija, 55)

Reikia tiesiog stebėti įvairius psichinės energijos pasireiš­ kimus. Ji gali būti išlaisvintoja ar pavergėja, kurlink bus nu­ kreipta. Nereikia jai nukreipti ypatingos formulės, nėra toks pa­ prastas, nes žmonės nuoširdumą supranta labai įvairiai. Jie gali bet kokią piktadarystę paaiškinti nuoširdumu, bet kur bus pa­ siaukojimas, išperkantis veiksmą? Blogis susijęs su vaidmai-nyste ir individu".

„Nereikalingi burtai, tik sąmonės apvalymas nukreips psi­ chinę energiją reikiama kryptimi".

(Agni Joga, 483)

„Labai įvairūs psichinės energijos koncentravimo būdai. Pakylėta mintis ar veržlus džiaugsmas, dvasios siekiai ar vidi­

nis galios prisotinimas gali padauginti psichinės energijos pa­ sireiškimus. Būtent iš vidaus gali pasipildyti šis slėpingas šal­ tinis. Didelių sukrėtimų ar sunkios ligos atvejais psichinės ener­ gijos kristalas gali persipildyti nauja galia, tomis energijomis, kurias sotina aukščiausieji centrai ir kilnus jausmai. Todėl ti­ kėjimas, nukreiptas į Šviesos Šaltinį, tikrai daro stebuklus".

(Ugninis Pasaulis, 3 sk., 402)

„Veržlią psichinę energiją ypač koncentruoja dvasios kait­ ra. Sukaupta valia didina psichinės energijos jėgas ir atsargas. Galima įsitikinti gyvenime, kad psichinės energijos susitelkimo reiškinys priešinasi ir įveikia įvairias užtvankas. Psichinės ener­

gijos srovės gali tiek įmagnetinti aplinkos atmosferą, kad su­ sidarys savotiškas ugninis srautas, kuris naikina visas besiar­ tinančias piktavales energijas. Sąmoningas psichinės energijos bebaimiškumo susitelkimas yra tie didieji apsauginiai šarvai. Sąmoningas šios energijos gausos panaudojimas sukuria ugni­ nę sieną, apsaugančią esamą padėtį. Psichinės energijos kūry­

biškumas — beribis.

(Ugninis Pasaulis, 3 sk„ 408)

„Dvasios polėkiai arba netikėta nelaimė gali vienodai veikti psichinės energijos antplūdį. Šis reiškinys suprantamas, esant dvasios polėkiams, tačiau nelaimės atvejais turi daug subtilių apibrėžimų. Sutrikus psichinei energijai, žinoma, negali susi­ telkti ir pradėti veikti. Tačiau, esant dvasos užmojams, psichinė energija gali tvykstelėti kaip galinga ugnis ir sudaryti lyg ir apsaugą nuo besiartinančio blogio. Galima lavintis, kad telktu­ me šią psichinę eneriją, ir valios įtampa gali sukaupti psichi­ nės energijos atsargas. Bailumai gali tik sunaikinti šias atsar­ gas. Todėl didinkite psichinės energijos atsargas ir skatinkite dvasios užmojus, nes šiame šaltinyje glūdi tiek galios".

(Ugninis Pasaulis, 3 sk., 413)

Aukščiausiųjų laimėjimų siekimas suteikia dvasiai polėkį ir kaupia psichinės energijos atsargas. Jog į ugnį panašiai prie­ kinei energijai būtinas aiškus jos panaudojimas, todėl ugninis siekis yra toks galingas psichinės energijos sutelkimas.

(Ugninis Pasaulis, 3 sk., 411)

„Širdis ypatingai didina psichinės energijos įtampą, o kiek­ vienas nuoširdus pergyvenimas atsiliepia psichines energijos atsargoms. Galima kalbėti apie cheminę mirtį, jeigu psichinės energijos atsargos išseko. Galima kalbėti apie prisikėlimą, kai psichinė energija pradeda kauptis. Subtiliai tyrinėjant metodus, būtų galima rasti būdą kaip didinti psichinės energijos susitel­ kimą, bet dėl to būtina žinoti dvasios būseną. Tačiau ugninės psichinės energijos junginys gali būti sutelktas tik ugniniu sti­ mulu. Kaip galingą faktorių, galima sutelkti psichinę energiją

kovoje su sunkiais susirgimais. Esant tyrai sąžinei galima įtempti dvasios jėgas, kurios yra erdvės varomosios jėgos. Širdyje galima rasti svertus ugninei psichinei energijai atgai­ vinti".

(Ugninis Pasaulis, 3 sk., 414)

„Nepavėluokite tyrinėdami psichinę energiją. Nepavėluo­ kite ją taikyti. Kitaip bangų okeanas nublokš visas užtvankas,

nukreipdamas mąstymo tėkmę į chaosą. Įsisavinkite devizą „Nevėluojantis nevėluoja. . .". Pasakykite draugams, koks bran­ gus laikas, kad tai, kas praleista, negrįžta. . . Ar galima užsi-skleisti evoliucijai spartėjant? Ar galima pražiopsoti žaibą? Be baimės ir nesigailint savęs reikia imtis budėjimo naštos. Nenu-vargstama, kai vartai atviri kai nesulaikomu srautu gali plūste­ lėti psichinės energijos galia. Palyginkite save su Olandijos padėtimi, kur jūros lygis daug kur aukščiau žemės.

Kaip budriai reikia saugoti kanalus ir užtvankas!".

27

„Priimkite energijos antplūdį kaip derlingą bangą. Bendri­ jos turės daug žalos, jei neteks tų galimybių. Tegul seni žmo­ nės bijo tyrinėti psichinę energiją. Jūs gi, jauni, stiprūs, be­ šališki, tyrinėkite visais būdais ir priimkite jus laukiančią do­ vaną. Stebėkite erelio žvilgsniu ir liūto šuoliu apvaldykite jums skirtą galią. Nepavėluokite. Turėkite polinkį tikrovei tyrinėti".

(Bendrija, 249)

Iš to matyti, kaip mūsų žmonijos vyresnieji Broliai stengėsi ir stengiasi, kad išjudintų iš mirties taško įstrigusią vienoje vie­ toje žmogaus sąmonę. Įvairiais būdais ir įvairiais žodžiais įtei­ giama žmonijai mintis apie dabartinio evoliucijos momento nepakartoj imą, jog tai, kas praleista — negrįžta, kad pavėlavęs turėsi pradėti savo evoliuciją nuo pat pradžios. Bet daugumos dabartinių žmonių sąmonė snaudžia. Kaip aklam sunku paaiš­ kinti, kas yra šviesa, taip sunku sužadinti snaudžiančią sąmonę.

Iš tikrųjų reikia turėti visiškai atrofuotas smegenis, kad ne­ pasibaisėtume tokia pragaištinga perspektyva. Atrodo, jog bū­ tų geriau įtempti jėgas, liūto šuoliu apvaldyti suteiktą galią ir atlikti savo evoliucijoje neregėtą skrydį, negu netekti pasiek­ to, atsidurti „akmeninėse grandinėse" ir pradėti savo vystymąsi nuo mineralų karalystės, deja snaudžianti sąmonė pasirenka antrąjį atvejį. Ji suras daugybę nemokšiškų pasiteisinimų, kad įrodytų savo viduramžiškos pasaulėžiūros teisingumą ir Nau­ jojo Atradimo „ereziją". Skurdi doktrina, jog žmogus egzis­ tuoja vieną kartą ir turi galimybę patekti į rojų atleidus nuo­ dėmes, užmigdė žmogaus sąmonę ir tvirtai ją laiko mieguistoje būsenoje.

Tačiau atėjo kosminis metas pakelti žmogiškąją sąmonę į aukštesnę pakopą. Ateina Šeimininkas, ateina Didysis Valdo­ vas, davęs mums savo dovanas gyvenimui vystyti ir robulėti. Reikės atsiskaityti, kaip jas išnaudojame. Užkasę savo talen­ tus turės palikti planetą, kad netrukdytų laisvai vystytis aukš­ čiausiajai sąmonei tų, kurie savo dovanas pagausino. Atsiliku­ sios ir snaudžiančios sąmonės iškrenta iš evoliucijos, kad vėl pradėtų ją nuo pradžios. Todėl ir pasakyta: tai, kas praleista — negrįžta. Tuo tarpu padarę pažangą, Kristaus žodžiais „džiu­ gins savo Valdovą". Tai ir yra dabartinio evoliucijos momento nepakartojimas ir baisumas, kad kiekvienam bus atseikėta pa­ gal jo sąmonę. Tačiau tai nereiškia pasaulio pabaigos, kaip klaidingai kai kas galvoja. Tamsios epochos ir snaudžiančių sąmonių pabaiga bus todėl, kad triumfuotų ir įgautų savo tei­ ses šviesa ir šviesi epocha. Didžioji ugningoji era ir būtinybė

įvaldyti aukščiausiąją galią, tai yra psichinę energiją, pažadėta žmonijai prieš tūkstančius metų visuose religiniuose mokymuo­ se, tačiau nepakartojamas evoliucijos momentas prasideda mū­ sų laikais.

Psichinės energijos tyrinėjimas ir pažinimas

Kadangi ši pagrindinė energija turi išskirtinę padėtį Visa­ toje ir todėl, kad šis svarbiausias gyvybės veiksnys dar neištir­ tas, į. psichinės energijos pažinimą turi atkreipti ypatingą dė­ mesį ne tik mokslininkai, bet kiekvienas išsilavinęs žmogus, nes, nežinant pagrindinių šios energijos savybių, negalima jos įvaldyti ir sąmoningai naudoti. Psichinę energiją sunku pažinti todėl, kad ji visada pasireiškia skirtingai. Kaip nepasikartoja nei viena jūros banga, taip psichinė energija nepakartoja nei vieno savo pasireiškimo ir kiekvienas jų visiškai individualus ir sudaro, kaip anksčiau pasakyta, lygiarikšmes jėgas, iš kurių tas atvejis susiformavo, yra visų sąlygų kompleksas ir visų siekių sintezė. Kadangi tos sąlygos niekada nebūna tapačios, tai ir psichinės energijos fenomenai niekada nebūna panašūs. Psichinė energija yra sintetinė energija, kuri viską sintezuoja. „Kiekvienas, norintis tyrinėti psichinę energiją, privalo visų pirma, pradėti tirti savo psichinę energiją, Įvairiais bandymais galima pastebėti, kaip veikia savo energija. Kiekviena energi­ ja savita. Klaidinga galvoti, kad jeigu dėsnis vieningas, tai ir daliniai jo pasireiškimai bus visiškai tapatūs".

„Juo subtilesnė energija, tuo, paviršutiniškai žiūrint, sun­ kiau atskirti jos savybes. Todėl, visų pirma, reikia tvirtai nu­ statyti pagrindinę savybę, kuri bus bandomasis akmuo. Tokia savybė yra minčių tyrumas, siekiant pasiaukojamo. Žygdarbio šviesa bus geriausias švyturys tiriant psichinę energiją. Dėme­ singumas taip pat šių bandymų būtinybė. Išankstinis neigiamas nusistatymas kenks".

„Psichinė energija kaupiasi ant visų daiktų. Jos nuosėdos susietos su erdvės sankaupomis, todėl galima tyrinėti ne tik asmeninės, bet ir sutelktos energijos būklę. Tuo tikslu reikia stebėti sniegą ar lietaus vandenį. Apskritai stebėjimai atskleis daug naujų derinių".

(Aum, 2b9)

„Kiekvienas gali stebėti psichinės energijos pasireiškimus bet kur ir bet kada. Reikia sutelkti dėmesį ir nors trumpai apibūdinti pastebėtus reiškinius. Tikriausiai kai kurie

paste-bėjimai bus nereikalingi, tačiau dėl to nereikia nusiminti. Už­ rašai turi didžiulę vertę, nes psichinės energijos pasireiškimai labai greitai užmirštami. Kasdieną vyksta kažkas neįprasto. N e ­ reikia galvoti, kad vertę turi tik sukrečiantys reiškiniai. Kar­ tais sugauta mintis arba atskleistas reikalingas puslapis gali duoti labai pamokantį psichinės energijos veikimo pavyzdį. Be

to, dėmesys išugdo kantrybę, labai reikalingą bruožą tyrinė­ tojui".

(Aum, 314)

„Reikia stebėti ne tik suderintus įsiterpiančius, bet ir atski­ riančius pasireiškimus. Vertinga įvairiapusiška patirtis. Prade­ dant bandymą, negalima iš anksto nuspręsti, kokie ingredien-tai bus reikalingi tyrimams gerinti".

„Galima pasiekti, kad bendrautų patys neįtikimiausi daiktai, nes subtiliausių energijų savybės negali būti apibrėžtos. Tokia beribė galimybė ne tiek netrukdo tyrinėjimų moksliškumui. Galima taikyti individualius metodus ir realiai žiūrėti į naujus pasireiškimus".

„Niekas negali pasakyti, kur baigiasi žmogaus galia. Todėl antžmogis, bet pats normaliausias žmogus gali būti apvaini­ kuotas sėkme. Psichinė energija gali būti tyrinėjama įprastinė­ je veikloje. Nereikia ypatingų brangiu laboratorijų sąmonei la­ vinti".

„Kiekvienas amžius duoda žmonijai savo žmonių. Psichinės energijos paskirtis-—padėti žmogui spręsti jo problemas".

(Aum, 381)

„Bandymus su psichine energija galima daryti įvairiose pa­ talpose ir visur. Blanki šviesa netgi skatina energijos pasireiš­ kimą. Tuo tarpu ryški saulės šviesa savo chemizmu apsunkina bandymus. Tyrinėjimai priklauso ir nuo patalpų sąlygų įvairo­ vės. Geriausiai tinka patalpa, prisotinta tyrinėtojo spinduliavi­ mu. Tačiau kiekvienas atsitiktinis daiktas gali daryti savo po­ veikį. Pačių tyrinėjamų objektų nereikia laikyti šalia,vienas kito, ypač stebėjimo metu. Nereikalingi skambantys daiktai ir styginiai instrumentai, kurie gali vibruoti nuo pašalinio povei­ kio. Didelę reikšmę turi paties tyrinėtojo nusiteikimas. Susierzi­ nimas ir nerimas tik pakenks bandymo sėkmei".

„Kada jaučiate nuovargį, nereikia prievartauti energijos. Sią jėgą reikia tausoti visomis aplinkybėmis. Ne eikvoti, o sau­ goti reikia jėgą, kuri taip stebuklingai praplečia pažinimo aki­ ratį".

(Aum, 342)

„Daiktai, kurie būdavo vykdant bandymus, ne kartą stebin­ davo tyrinėtojus. Kartais pats paprasčiausias daiktas padėdavo bandymui, o kitas, specialiai naudotas, tik apsunkindavo ener­

gijos tėkmę. Galima padaryti išvadą, jog kartais sunku suvokti subtilių energijų dėsnius. Taip pavyzdžiui, dėl savotiško elekt­ rinio poveikio, bandymams nepadeda gyvūnų kailiai".

(Aum, 343)

„Bandymai su psichine energija labai varginantys. Tokia įtampa negali būti ilgiau pusvalandžio, nes gali pakenkti svei­ katai. Tačiau trumpi, po to aprašyti, pratimai naudingi, nes drausmė visada būtina".

(Aum, 350)

„Psichinės energijos tyrinėtojas būna visai kitose sąlygose, negu kiti tyrėjai. Pastarieji pažinimui gali skirti tam tikrą laiką, o psichinės energijos tyrinėtojas bandymams skiria visą laiką. Jis niekada nežino, kaip susidarys įstabus reiškinys. Jis negali atitraukti dėmesio nuo minties srovių, kurios gali atsirasti bet kurią minutę. Jis turi mokėti nubusti, turėdamas aiškią sąmonę. Jis turi kreipti dėmesį į žmonių ir daiktų aurą. Jis turi būti kantrus ir geranoriškas. Jis negali aimanuoti ir pulti į neviltį. Tyrinėtojui būtina vaizduotė ir jausmų suvokimas bei kitos są­ lygos".

(Aum, 577)

„Sekite, kad pradedant veikti psichinei energijai, jai reikia suteikti netrukdomą akimirką. Reikia lyg ir atleisti žemiškas vadžias, kad ji prisijungtų prie pirminio šaltinio. Klaidinga iškart prievartauti energiją žemiškomis siuntomis. Reikia jai duoti kelią stiprinant ryšius su Aukščiausiuoju Pasauliu. N e ­ galima reikalauti, kad toks ryšys būtų. Negalima pašto balan­ džiui įsakyti skristi, reikia tik išleisti jį į laisvę. Jis žinos, kur skristi. Lygiai taip reikia išleisti iš kūno ląstelės psichinę ener­ giją; magnetinis ryšys atsiras tučtuojau".

„Daugels kalbės apie susikaupimą, bet tokia būsena jau bus įtampa. Tuo tarpu reikia tik atpalaiduoti energiją, ir ji pradės veikti. Tokiam atpalaidavimui daug laiko nereikia, kartais pa­ kanka sekundės. Pasakose daug pasayta apie galingą nemato­ mą būtybę".

(Aum, 462)

„Bandymais turi būti ištyrinėtos visos psichinės energijos sritys. Negalimi asmeniški samprotavimai. Labai apdairiai rei­ kia naudotis senosios literatūros šaltiniais. Reikia turėti omeny.