• No results found

ĮMONIŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS DEDAMŲJŲ FRAGMENTIŠKAS NAUDOJIMAS LIETUVOJE

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2022

Share "ĮMONIŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS DEDAMŲJŲ FRAGMENTIŠKAS NAUDOJIMAS LIETUVOJE"

Copied!
8
0
0

Loading.... (view fulltext now)

Full text

(1)

424

Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2013. Vol. 35. No. 3. Scientific Journal.

ISSN 1822-6760 (print) / ISSN 2345-0355 (online)

ĮMONIŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS DEDAMŲJŲ FRAGMENTIŠKAS NAUDOJIMAS LIETUVOJE

Monika Potašinskaitė1, Alvyda Draugelytė2

1 Master student. Vytautas Magnus University. K. Donelaičio str. 58. LT-44248, Kaunas.

Tel. +37062974649. E-mail monika.potasinskaite@gmail.com

2 Master.Mykolas Romeris University. Ateities str. 20. LT-08303, Vilnius. Tel. +37065387724.

E-mail alvyda.draugelyte@gmail.com

© Aleksandras Stulginskis University, © Lithuanian Institute of Agrarian Economics

Įmonių socialinė atsakomybė (toliau – ĮSA) suvokiama kaip veikla, kurios metu įmonės sa- vanoriškai integruoja atsakingo verslo, socialinės partnerystės bei aplinkosaugos principus savo veikloje. Temos aktualumas: ĮSA sąvokų gausa atspindi termino neapibrėžtumą, tai skatina verslo subjektų ir visuomenės skepticizmą ĮSA atžvilgiu, o finansiškai brangus ĮSA koncepcijos įgyvendi- nimas lemia tik fragmentišką dedamųjų naudojimą veikloje. Problema: verslo subjektai neperpranta ĮSA generuojamų naudų, todėl nėra linkę keisti nusistovėjusios verslo valdymo praktikos ir inves- tuoti į ĮSA koncepcijos integruotą įgyvendinimą. Visuomenė atsisako ignoruoti ligšiolinį verslo subjektų elgesį, kuris pasireiškia abejingumu ekologinių ir socialinių problemų bei visoms suintere- suotosioms grupėms aktualių klausimų sinerginiu sprendimu. Darbo tikslas – pateikti, kaip ĮSA de- damosios atsiskleidžia Lietuvos įmonių kontekste. Darbo metodika – ĮSA sampratos, koncepcijos ir ĮSA dedamųjų literatūros analizė; Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo bei Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo iniciatyvai priklausančių įmonių statistinės informacijos analizė. Informacijai apdoroti panaudoti grupavimo ir grafinio vaizdavimo būdai. Išanalizuota ĮSA samprata, jos pagrin- diniai principai, pateikti ĮSA koncepcijos tinkamo naudojimo aspektai, atskleistas ĮSA dedamųjų naudojimas Lietuvoje.

Raktiniai žodžiai: įmonių socialinė atsakomybė, verslo etika, atsakingas verslas.

JEL kodai: D640, L100, M100, M140.

Įvadas

Įmonių socialinė atsakomybė daugelį metų yra nuolatiniu mokslininkų, eko- nomistų, visuomenės ir įmonių vadovų debatų objektu. Antagonistai tvirtina, jog verslo tikslas – maksimalios naudos sau gavimas, o protagonistai teigia, jog verslo pareiga yra surasti balansą tarp įmonės tikslų ir įvairių suinteresuotųjų grupių porei- kių. Pastaraisiais metais pagreitį įgauna diskusijos, jog įmonė, neapsiribodama finan- sinės naudos siekiamybe ir vien tik privalomųjų teisinių reikalavimų įgyvendinimu, turi atsižvelgti bei prisidėti prie socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos gerovių už- tikrinimo. Temos aktualumas pasižymi tuo, kad ĮSA sąvokų gausa atspindi termino neapibrėžtumą, o toks apibrėžtumo nebuvimas skatina verslo subjektų ir visuomenės skepticizmą. Tokio požiūrio formavimuisi įtakos turi ir ĮSA vertinimo sistemos šalyje nebuvimas, kuris suponuoja apie mažareikšmiškumą, būtent, Lietuvoje nėra kriterijų, kurių dėka būtų galimi ĮSA matavimai. Greta to, finansiniais motyvais pagrįstas ĮSA koncepcijos įgyvendinimas lemia tik fragmentišką koncepcijos pasireiškimą. Iš to ky- la problema, kuri yra aktuali tiek verslui, tiek visuomenei. Nors teigiama, kad ĮSA yra

(2)

425

vienas iš svarbiausių darnaus ir ilgalaikio ekonominio augimo faktorių, vis tik Lietu- voje trūksta gerosios verslo praktikos pavyzdžių. Verslo subjektai neperpranta ĮSA generuojamų naudų, todėl nėra linkę keisti nusistovėjusios verslo valdymo praktikos.

Tuo tarpu visuomenė atsisako ignoruoti lig šiol vyravusį verslo subjektų elgesį, kuris pasireiškia ekologinių ir socialinių problemų bei visoms suinteresuotosioms grupėms aktualių klausimų sinerginių sprendimų nebuvimu, todėl visuomenė, įžvelgdama fragmentišką ĮSA dedamųjų naudojimą, neretai nepagrįstai nuvertina pastarosios naudą.

Lietuvoje nemažai publikacijų ISĄ klausimais (Juščius 2012; Vasiljevienė, 2006; Simanavičienė, 2012); Bagdonienė, 2010; Navickas, 2011 ir kt.). Tačiau kaip pastebi V. Juščius (2012), nors tyrimų kiekis pastaraisiais metais ženkliai padidėjo, ta- čiau ĮSA vaidmuo vis dar yra pradinėje stadijoje. Greta to, ĮSA vaidmuo Lietuvoje kol kas tenka valstybės institucijoms, tarptautinėms organizacijoms ir modernaus verslo iniciatyvoms, priešingai nei senosiose ES valstybėse (Simanavičienė, 2011). Autoriai pabrėžia, jog ĮSA koncepcija Lietuvoje vis dar yra labiau teorinio pobūdžio, pasigen- dama empirinių tyrimų bei vertinimo ne tik įmonių bet ir visos valstybės mastu.

Darbo tikslas – pateikti, kaip ĮSA dedamosios atsiskleidžia Lietuvos įmonių kontekste.

Darbo objektas – įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje.

Darbo uždaviniai: išanalizuoti ĮSA sampratą, pateikti pagrindinius principus ir ĮSA koncepcijos tinkamo naudojimo aspektus; atskleisti ĮSA dedamųjų pasireiški- mą Lietuvoje.

Darbo metodika – ĮSA sampratos, koncepcijos ir ĮSA dedamųjų literatūros analizė. Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklo bei Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo iniciatyvai priklausančių įmonių statistinės informacijos analizė. Informa- cijai apdoroti panaudoti grupavimo ir grafinio vaizdavimo būdai.

ĮSA sampratos analizė

ĮSA samprata atsirado XIX a. pradžioje, tačiau iki šiol neturi tikslaus apibrė- žimo, nors apie tai diskusijos vyksta jau daugelį metų. Dabar ĮSA yra suprantama kaip įmonių idėjų sistema, politika bei praktika, atspindinti įmonių elgseną, kai į veiklą savanoriškai įtraukiami socialiniai ir aplinkosaugos klausimai, vadovaujamasi pagarbos žmogui, visuomenei ir gamtai vertybiniais interesais (Bagdonienė, 2010).

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) atsakingo verslo kon- cepciją įvardija kaip plataus spektro procesą, apimantį visą produkto / paslaugos ga- mybos / kūrimo ciklą ir su tuo susijusius aplinkosauginius, socialinius, finansinius bei etinius aspektus (Įmonių socialinė ..., 2013). ĮSA sąvoka nurodo vieną iš svarbiausių aspektų – parodomas įmonės elgesys su vidinėmis ir išorinėmis suinteresuotomis grupėmis. Neapsiribojant tuo, ĮSA integruoja socialinius ir aplinkosauginius klausi- mus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ĮSA yra savanoriškai įmonės priimama ir vyk- doma iniciatyva.

Dažnai literatūroje ĮSA sąvoka yra sugretinama su organizacijų etika, įmonių pilietiškumu, filantropija, atsakinga lyderyste ir daug kitų, o tokia sąvokų gausa at- spindi termino neapibrėžtumą. S. Vaitkevičius ir D. Stukaitė (2009) pažymi, jog nuo-

(3)

426

lat akcentuojamas apibrėžties aktualumas ir būtinumas, nes kol kas neaiški koncepci- ja nulemia tai, jog tiek akademinė bendruomenė, tiek verslo ir valstybės atstovai dis- kutuoja skirtingose srityse. Pasitaiko, kad kaip sinonimai vartojami šie terminai: ĮSA, verslo etika ir įmonių filantropija. Toks neapibrėžtumas skatina verslo atstovų ir vi- suomenės skepticizmą ĮSA atžvilgiu. Be abejo, filantropinės veiklos vykdymas prisi- deda prie ĮSA principų realizavimo (Navickas, 2011), tačiau šio straipsnio autorių nuomone, tikslinga pabrėžti, jog tiek verslo etika, tiek filantropinė veikla yra skirtingi reiškiniai, kurie atspindi tik dalį to, kas yra ĮSA. Skiriamasis bruožas tarp jų tas, jog filantropijai nekeliami etikos ar moralės reikalavimai, nes jei įmonė nevykdo filant- ropinės veiklos, ji nėra laikoma neetiška. Taigi, ĮSA nors ir apima filantropinę veiklą, kuri yra pageidautina ir skatintina, tačiau neįpareigoja įmonių ją vykdyti.

ĮSA koncepcijos tinkamo naudojimo problemos

Išanalizavus ĮSA sampratą pastebėta, kad ĮSA apibrėžimai skiriasi, tačiau pa- grindine šios sąvokos ašimi lieka atsakomybė. Kokią atsakomybę įmonė vykdys, dažnai priklauso nuo jos veiklos specifiškumo, sektoriaus standartų, valstybinės regu- liavimo sistemos ir, žinoma, išreiškiamų visuomenės lūkesčių. Atsakomybės sampra- ta atsirado XX a. aštuntajame dešimtmetyje, ir tai gana paradoksalu, kreipiant dėmesį į tai, jog jau pačioje ĮSA sąvokoje yra terminas atsakomybė (Vaitkevičius, 2009). Pa- brėžtina, kad daugiausia yra akcentuojama juridinė atsakomybė, kadangi teisinė sis- tema yra nurodžiusi dalį įstatymų, kurių verslo subjektai privalo laikytis. Toks požiū- ris turi daug įtakos formuojant įmonių supratimą apie ĮSA atsakomybės ribas ir lemia ĮSA dedamųjų tik fragmentišką pasireiškimą jų veikloje. Vis tik atsakomybė turėtų būti suvokiama daug plačiau, ne vien tik teisiniame kontekste, todėl autorės remiasi ĮSA apibrėžimu (Carroll, 1999), jog ĮSA turi apimti ne tik teisinius, bet ir ekonomi- nius, etinius ir filantropinius visuomenės lūkesčius. Siekiant suprasti visas dedamą- sias, kurias aprėpia ĮSA koncepcija, reikia išanalizuoti lygmenis, kuriuos, remiantis A. B. Carroll (1991), galima išreikšti piramidės forma (1 pav.).

1 pav. Socialinės atsakomybės lygmenys

(4)

427

Verslo subjektas, kuris atsiskaito už savo ekonominę atsakomybę visuomenei, turi būti ir socialiai atsakingas. Visos kitos verslo atsakomybės yra priklausomos nuo ekonominės priklausomybės. Pagrindinis dėmesys socialinei atsakomybei yra skiria- mas ekonominiame lygmenyje. Kiekvienas iš piramidės lygmenų yra tampriai susie- tas su tuo elementu, kuris yra prieš jį. Etikos atsakomybė įkūnija tuos standartus, normas ir lūkesčius, kurie yra neapibrėžti įstatymais, tačiau atspindi vartotojų, dar- buotojų bei akcininkų lūkesčius. Bendruomenės atžvilgiu etikos standartai suprantami kaip pagarbus, apsaugantis ir teisingas elgesys suinteresuotųjų šalių atžvilgiu. Filant- ropiniai veiksmai yra reakcija į visuomenės lūkesčius, kurie turėtų pasireikšti aktyviu įsitraukimu į žmonių gerovę skatinančias veiklas ir programas (Carroll, 2012). Api- bendrinant galima teigti, kad laikytis ekonominės bei teisinės atsakomybės reikalauja visuomenė, etinės atsakomybės yra tikimasi, o filantropinė atsakomybė – norima.

Daugelio įmonių, kurios vengia fragmentiškumo ir socialiai atsakingą verslą vykdo integraliai, socialinės atsakomybės strategijos paremtos J. Elkington (1998)

„3P“ ĮSA koncepcija. Remiantis J. Elkington teiginiu, kad įmonės lygiaverčiai turi at- sižvelgti į etinį, ekonominį ir ekologinį kriterijus, sudarytas konceptinis modelis, ku- ris atspindi supratimą, jog šios pamatinės ĮSA dedamosios, panašiu į anksčiau įvar- dintų lygmenų principu, yra glaudžiai susijusios tarpusavyje ir siekiant tvarumo bei kompleksiškumo turi būti tolygiai plėtojamos (2 pav.).

2 pav. Įmonių socialinės atsakomybės pamatinės dedamosios

Svarbu akcentuoti, kad kiekvienoje srityje turi būti aiškiai matoma ĮSA, nes fragmentiškas dedamųjų pasireiškimas neatspindi tikrosios ĮSA koncepcijos. Remian- tis J. Elkington įžvalga, jog jau kuris laikas verslas vystosi vadinamajame „Atsako- mybės amžiuje“, kuriame nauda tapo neatsiejama nuo socialinių faktorių, galima tei- gti, kad verslo subjektas, siekiantis ekonominės naudos ir konkurencinio pranašumo, privalo atsižvelgti į tai, kad įmonės vykdoma veikla tenkintų darbuotojus, klientus ir

(5)

428

kitas suinteresuotąsias grupes. Ekonominis atsakomybės aspektas parodo, kaip ĮSA klausimai sprendžiami finansinėje srityje. Šioje srityje įmonė turi specifines suintere- suotąsias grupes: darbuotojus, partnerius, vartotojus, vietos bendruomenę ir kt. Visi įvardintieji turi ekonominių lūkesčių: verslo skaidrumas, teisingas atlygis, pelningu- mas, prekių ir paslaugų kokybė ir kt. Analogiškai suinteresuotųjų grupių poreikiai nu- statomi ir turi būti patenkinami aplinkosaugos bei socialinėje srityse.

Lietuvoje visaverčiu ĮSA dedamųjų įgyvendinimu paremta veikla prasidėjo at- sakingo verslo įmonių grupės susikūrimu, kuri 2005 m. įsteigė Lietuvos nacionalinio atsakingo verslo tinklą (toliau – NAVĮT). Į šį tinklą įsitraukia įmonės, kurios tiki dar- niu vystymusi ir atsakingu verslu bei jį įgyvendina, gerbia žmogaus teises, kreipia dėmesį į ekologines problemas, vykdo skaidrų verslą, rūpinasi visuomenės gerove.

Šio tinklo narės taip pat gali oficialiai prisijungti prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susi- tarimo iniciatyvos (toliau – JTPS), kuri vienija viso pasaulio socialinės atsakomybės principus įgyvendinančias įmones. Lietuvoje valstybės institucijų iniciatyvos pagrin- du įgyvendinamas Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas (toliau – NAVA), kuriuo siekiama skatinti įmones įgyvendinti ĮSA principus savo vykdomoje veikloje.

Šis projektas vykdomas nuo 2007 m., tačiau vertinant pateikiamų paraiškų kiekį 2007 m. ir 2012 m. (43 ir 91 paraiškos atitinkamai) galima teigti, kad verslo subjektų susidomėjimas yra labai menkas. Nepaisant šios teigiamos iniciatyvos organizuojant NAVA, reikia akcentuoti, kad šiems apdovanojimams paraiškas teikiančios / laimin- čios įmonės neprivalo ir dažnai nerengia socialinių atsakomybės ataskaitų (NAVA vertinimo ..., 2012), nors būtent tokių ataskaitų rengimas yra vienas iš reikalavimų siekiant būti NAVĮT narėmis – taip užtikrinamas kompleksiškas ĮSA įgyvendinimas.

Remiantis tikslingai atrinktais JTPS (Participant ..., 2013) bei SADM duomenimis (Lietuvos Nacionalinio ..., 2005–2013), sudaryta diagrama, kurioje atskleidžiama, kaip Lietuvos įmonių kontekste išryškėja ĮSA dedamosios (3 pav.).

3 pav. NAVĮT ir JTPS narių kiekio dinamika 2005–2013 m.

Pastaroji diagrama atspindi NAVĮT bei JTPS priklausančių Lietuvos verslo subjektų skaičių ir tuo pačiu iliustruoja mažą ĮSA kompleksiškai įgyvendinančių įmonių kiekį, nes būtent šie tinklai vienija įmones, pilnai įgyvendinančias ĮSA. Lie- tuvoje, priešingai nei Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje, nėra įtvirtintos ĮSA verti- nimo metodikos šalies mastu, todėl diagramoje pateikiami rodikliai yra vieni pagrin- dinių indikatorių vertinant ĮSA dedamųjų naudojimą verslo subjektų veikloje. Tarp NAVĮT narių esama finansų, telekomunikacijų, pramonės ir kitiems sektoriams at- stovaujančių įmonių, profesinių sąjungų ir akademinių institucijų, o šiuometinis narių skaičius – 130 įmonių. JTPS priklauso 84 Lietuvos įmonės, tačiau šių metų duome-

41

121 130 57 61

45 51 67 7644 59 60

24 28 15 21

12 14 0

30 60 90 120 150

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Metai

Imoniu sk.

NAVIT JTPS

(6)

429

nimis tik 60 iš jų yra vertinamos kaip aktyviai veikiančios, o kitų narystė yra sustab- dyta dėl netinkamai įgyvendinamų nuostatų. Analizuojant diagramą tampa aišku, kad per pastaruosius metus pastebimas aktyvesnis įmonių įsitraukimas įgyvendinant ĮSA principus, tačiau lyginant šalies mastu šie rodikliai išlieka niekiniai. Verslo subjektų nenoras kompleksiškai įgyvendinti socialinės atsakomybės koncepcijas savo veikloje ir būti tinkamais narystei gali būti pagrįstas finansiniais motyvais, kadangi ĮSA kon- cepcijos įgyvendinimas yra brangi investicija. Taip pat galima preziumuoti, kad toks įmonių pasyvumas gajus dėl ĮSA vertinimo metodikos nebuvimo Lietuvoje, nes ne- sant aiškiems vertinimo kriterijams įmonės fragmentiškai naudoja ĮSA principus ir vis tiek neretai yra vertinamos kaip socialiai atsakingos. Būtent, kaip minėta NAVA iniciatyva, kuri skatina verslo subjektus diegti ĮSA principus, tačiau vertinimo kriteri- jų dėka, kurie eliminuoja būtinybę rengti ataskaitas, ĮSA kompleksiškai nebeįgyven- dinama. ĮSA vertę mažina ir valstybės įmonės: Vilniaus miesto savivaldybė, kuri są- moningai neatsiskaito su privataus sektoriaus įmonėmis, pavyzdžiui, Vilniaus miesto švara besirūpinančiomis įmonėmis. Paminėtina, jog yra abejojančių dėl NAVĮT efek- tyvumo ir skaidrumo, kadangi šiam tinklui priklausantys du bankai figūravo istorijoje dėl kartelinių didžiųjų Lietuvos bankų susitarimų, o toks verslo subjektų elgesys vi- siškai nesuderinamas su ĮSA principais, tačiau šių bankų narystės galimas panaikini- mas nebuvo kvestionuojamas. Reikia paminėti Ūkio banką (NAVĮT statusas neapi- brėžtas, JTPS narystė sustabdyta), kuris 2011 m. pirmininkavo NAVĮT, tačiau šio verslo subjekto baigtis taip pat prasilenkia su ĮSA koncepcija.

Nepaisant aptartų aspektų, svarbu pažymėti, kad galvojimas apie verslo organi- zaciją tik kaip apie ekonominės naudos gavimo instrumentą būtų klaidingas, nes tai parodo, jog yra visiškai nesuvokiama paskutinio amžiaus socialinių pokyčių reikšmė (Bell, 1973). Įmonių integralus dalyvavimas sprendžiant visuomenei aktualias pro- blemas yra teigiamai vertinamas bendruomenės ir, savo ruožtu, sukuria pasitikėjimą ir teikia pelną įmonei, nes žmonių sąmoningumas dėl ĮSA Lietuvoje didėja. Bendro- vės TNS LT apklausa parodė, jog beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų pirmenybę tei- kia socialiai atsakingų įmonių prekėms ir paslaugoms (Gintautaitė, 2012). Tyrimas atskleidžia, jog Lietuvos gyventojams socialinės atsakomybės kriterijus tampa svar- bus renkantis kur apsipirkti, todėl tarp visuomenės ir verslo subjektų turi formuotis santykiai, kuomet verslas visaapimančiai prisiima pareigą atsakyti už savo veiklos padarinius, principingai įgyvendina visas ĮSA dedamąsias ir atsižvelgia į suinteresuo- tąsias puses. Autorių įsitikinimu, veiklos organizavimas tinkamai įgyvendinant ĮSA koncepciją neturi apsiriboti vien tik privalomaisiais teisiniais reikalavimais ar aplin- kos apsaugos kriterijais, nes taip pasireiškia ĮSA dedamųjų fragmentiškumas, klaidi- nama visuomenė, o šie faktoriai turi įtakos ĮSA nuvertinimui bendrame kontekste.

Išvados

1. ĮSA turi daug apibrėžimų: vienur ji apibūdinama kaip įmonių valdymas, pa- remtas etinėmis vertybėmis, kitur sugretinama su kriterijais, kuriuos turi vykdyti įmonės, siekiančios patenkinti visų suinteresuotųjų grupių poreikius. ĮSA yra įmonių politika ir praktika, kuomet įmonės savanoriškai įsipareigoja atsakingai elgtis eko- nominėje, socialinėje ir aplinkosaugos srityse. Tai reiškia – skaidriai vykdo ekonomi-

(7)

430

nę plėtrą, rūpinasi suinteresuotųjų grupių socialine gerove bei įsitraukia į aplinkos ap- saugos problemų sprendimą.

2. Pagrindiniai ĮSA principai, turintys atsiskleisti socialiai atsakingų įmonių veikloje, yra: etinės vertybės įmonėje, teisinė atsakomybė, atsakomybė suinteresuoto- sioms grupėmis ir aplinkosaugai, filantropinė veikla, socialinė gerovė. Atsižvelgiant į šiuos principus tampa aišku, kad tinkamai įgyvendinama ĮSA koncepcija neapsiriboja tik kurio nors principo išpildymu. Todėl galima teigti, kad verslo subjektams įgyven- dinant ne visus principus integraliai savo veikloje pasireiškia ĮSA dedamųjų fragmen- tiškumas.

3. Lietuvoje ĮSA įgyvendinimas verslo subjektų veikloje tampa vis aktualesnis ir labiau vertinamas visuomenėje, tačiau visaapimantis ĮSA naudojimas pasireiškia fragmentiškai. Visų principų pilnavertis įgyvendinimas reikalauja didelių finansinių resursų, todėl Lietuvos verslo subjektai neretai įgyvendina vos kelis iš jų. Prie menko ĮSA paplitimo šalyje galima priskirti ir valstybės institucijų socialiai neatsakingo el- gesio pavyzdžius, kurie prasilenkia su bendraisiais principais. Valstybės institucijų iniciatyva įgyvendinama socialiai atsakingo verslo skatinimo programa (NAVA) ver- tintina teigiamai, tačiau šių apdovanojimų dalyvių vertinimo metodika neįgyvendina sinerginės ĮSA dedamųjų koncepcijos ir tokiu būdu suteikia pagrindą verslo subjek- tams ĮSA naudoti tik fragmentiškai. Vis tik 2005–2013 m. laikotarpiu pastebimas pa- čių įmonių aktyvumas įgyvendinant ĮSA integraliai, kurį parodo NAVĮT ir JTPS di- dėjantis narių skaičius, ir nors šie rodikliai tendencingai auga, tačiau išlieka labai ma- ži lyginant su visais Lietuvoje veikiančiais verslo subjektais. Galima teigti, kad ĮSA dedamųjų fragmentiškas naudojimas Lietuvoje nepakis tol, kol visos šalies mastu ne- bus sukurta ĮSA vertinimo metodika, kuri taps akstinu verslo subjektams keisti ligšio- linį verslo valdymą bei verslo subjektų apsisprendimas įtikti visuomenei, kuri supran- ta ir vertina ĮSA įgyvendinančias įmones, taip pat gerosios verslo praktikos trūkumas, įskaitant valstybines institucijas.

Literatūra

1. Bagdonienė, D., Paulavičienė, E. (2010). Socialinės atsakomybės ir organizacijos vady- bos sistemos integravimas // Ekonomika ir vadyba. Nr. 15.

2. Bell, D. (1973). The Coming of Post-Industrial Society: A Venture in Social Forecast- ing. – New York: Basic Books.

3. Carroll, A. B., Buchholtz, A. K. (2012). Business and Society: Ethics, Sustainability, and Stakeholder Management. – USA: South-Western Cengage Learning.

4. Carroll, A. B. (1999). Corporate Social Responsibility: Evolution of a Definitional Con- struct. Business & Society. Vol. 38. No. 3.

5. Carroll, A. B. (1991). The Pyramid of Corporate Social Responsibility: Toward the Moral Management of Organizational Stakeholders // Business Horizons. Vol. 34. No. 4.

6. Elkington, J. (1998). Cannibals with forks: the triple bottom line of 21st century busi- ness. – US: New Society Publishers.

7. Gintautaitė, A. (2012). Kasdienė atsakinga veikla svarbiau nei vienkartinė labdara.

Verslo žinios. Nr. 177. – http://archyvas.vz.lt/news.php?id=35554513 [2013 08 11].

8. Juščius, V., Kondratyuk, N. (2012). Marketing corporate social responsibility in alcohol industry // Economics and Management. Vol. 17. No. 1.

(8)

431

9. Lietuvos Nacionalinio atsakingo verslo tinklo nariai. (2005–2013). http://www.socmin.lt/index.php?1402556533 [2013 08 11].

10. NAVA vertinimo sistema. (2012). – http://archive-lt.com/page/122135/2012-07- 15/http://www.undp.lt/index.php?page=nava-vertinimo-sistema&hl=lt_LT [2013 08 27].

11. Navickas, V., Kontautienė, R. (2011). Įmonių filantropijos poveikis jų ekonominės veiklos rezultatams // Verslas: teorija ir praktika. Nr. 12 (1).

12. Įmonių socialinė atsakomybė. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. – http://www.socmin.lt/index.php?410243001 [2013 08 27].

13. Participant search. Lithuania. (2013).

http://www.unglobalcompact.org/participants/search?commit=t&country%5B%5D=115&page=1&

per_page=100&sort_by=joined_on&direction=ASC [2013 08 11].

14. Simanavičienė, Ž., Simanavičius, A., Kovaliov, R. (2012). Įmonių socialinės atsa- komybės matavimo galimybės // Ekonomika ir vadyba. Nr. 17.

15. Vaitkevičius, S., Stukaitė, D. (2009). Įmonių socialinės atsakomybės formavimas racionalaus veikimo kontekste // Ekonomika ir vadyba. Nr. 14.

16. Vasiljevienė, N., Vasiljevas, A. (2006). Management Models in Organizations and Pro- blems of CSR Promotion: Lithuanian Case // Electronic Journal of Business Ethics and Organiza- tion Studies. Vol. 11. No. 2.

CORPORATE SOCIAL RESPONSIBILITY CONSTITUENTS’ FRAGMENTARY USE IN LITHUANIA

Monika Potašinskaitė1, Alvyda Draugelytė2

1 Vytautas Magnus University, 2 Mykolas Romeris University

Summary

Corporate social responsibility (hereafter – CSR) is perceived as a practice, when enterprises voluntarily incorporate the principles of responsible business, social partnership and environmental re- sponsibility into internal and external relations. The relevance of the topic is characterized by the CSR definitions’ abundance which reflects the uncertainty of the term. It stimulates business entities’ and so- ciety’s skepticism in regard to CSR and its‘ constituents fragmentary use are determined due to the expensiveness of implementation of CSR. The problem is that business entities do not recognize CSR’s benefits therefore enterprises do not tend to change the governance practice by investing into integrated implementation of CSR. The aim is to deliver how CSR’s constituents assert in the environment of Lithuania enterprises. The analysis of CSR literature and the statistical data of Lithuanian enterprises, which belong to the Lithuanian National Network of Responsible Business as well as United Nations Global Agreement, were made. CSR constituents‘ use in Lithuania delivered.

Key words: corporate social responsibility, business ethics, responsible business.

JEL codes: D640, L100, M100, M140.

References

Related documents

Calculate the weight of the wet soil at the required water content to give the desired density when occupying the standard specimen volume in the mould from

Speakers are strongly advised to video record the speech, make corrections and adjustments learned from the video, then video record the final version, and time the video

Allowing unparalleled proximity, we are Manhattan’s first designed and specifically built facility for fine and decorative art storage and collection care.. Storage rooms can

According to regulations by the National Board of Health and Welfare (SOSFS 2006:15) all pathology and cytology departments in Sweden must report all new cases of BCC to the

In a study of S-ketamine, a noncompetitive NMDA receptor antagonist whose activity is related to central sensitization, infusions in chronic pancreatitis patients were associated

Bearing in mind the three-sided nature of the “crime triangle,” and in light of the European Commission’s regulatory response to the 2013 horsemeat scandal, has the fraud

The blog post analysis on the Kawah Ijen tourism narrative shows how the imaginaries of the sulphur miner as the ‘Other’ are adhered to, as the tourists construct their

• The results of this study indicate that discolouration of Pinus radiata wood during kiln drying, measured using colorimetric variables (namely luminance factor; brightness;