• No results found

MOKESČIŲ OPTIMIZAVIMO GALIMYBIŲ MODELIAVIMAS VERSLO ĮMONĖSE

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2022

Share "MOKESČIŲ OPTIMIZAVIMO GALIMYBIŲ MODELIAVIMAS VERSLO ĮMONĖSE"

Copied!
12
0
0

Loading.... (view fulltext now)

Full text

(1)

303

MOKESČIŲ OPTIMIZAVIMO GALIMYBIŲ MODELIAVIMAS VERSLO ĮMONĖSE

Valdemaras Makutėnas1, Danutė Krikštonaitienė2

1 Doc. dr. Aleksandro Stulginskio universitetas. Universiteto g. 10-315. Tel. +370 752306.

El. paštas valdemaras.makutenas@asu.lt

2 Mg. Aleksandro Stulginskio universitetas. Tel. +370 752306.

El. paštas d.krikstonaitiene@gmail.com Įteikta 2017 08 10; priimta 2017 09 01

Įmonės, laiku nustačiusios ir įgyvendinusios tinkamas mokesčių taupymo priemones, gali efektyviau panaudoti pinigų srautus, padidinti pelną bei investicijų grąžą. Planuojant mokesčius bū- tina vadovautis įstatymų nustatytais reikalavimais bei mokesčius administruojančių institucijų prak- tika, kad nekiltų rizikos, jog netinkami mokesčių taupymo veiksmai bus pripažinti mokesčių ven- gimu. Šis procesas įvardijamas mokesčių optimizavimu. Tyrimo tikslas – išanalizavus mokesčių op- timizavimo strategijas, būdus ir metodus, parengti galimą mokesčių optimizavimo modelį Lietuvos verslo įmonėms. Tyrimo metodika – susisteminus mokslininkų pateikiamas mokesčių optimizavimo strategijas, būdus ir metodus, taikant modeliavimo metodą, sudarytas galimas mokesčių optimiza- vimo modelis. Tyrimo rezultatai – sukurta metodika, kurios pagalba nustatoma mokesčių optimiza- vimo svarba ir teikiama nauda Lietuvos verslo įmonėms.

Raktiniai žodžiai: mokesčiai, lengvata, optimizavimas, modelis, verslo įmonės.

JEL kodai: E60, H63.

1. Įvadas

Temos aktualumas. Mokesčių optimizavimas tampa labai aktualus ekonomikos nuosmukio ir krizių laikotarpiu, kada sumažėja verslo galimybės mokėti mokesčius, o valstybėms trūksta lėšų išlaidoms finansuoti. R. Rakauskaitė (2006), tyrinėjanti mo- kesčių optimizavimą, pasiūlė mokesčių optimizavimo vertinimui taikyti T. Piketty (2013) mokesčių santykį ir skolos išieškojimo rodiklius, kurie parodo nesurinktų mo- kesčių dalį ir sunkumus, renkant mokesčius. G. N. Mankinw, M. Weinzeirl ir D. Yagan (2009), L. Kaplow (2010) nagrinėjo optimalią mokesčių teoriją ir praktiką, t. y. skirtu- mus tarp mokesčių teorijos ir mokesčių politikos. Remiantis šia mokesčių teorija, mo- kesčiai vienodai veiktų tiek mažai pasiturinčius, tiek ir turtinguosius. Pagal L. Kaplow (2010) aptartą apmokestinimo ir viešos ekonomikos teoriją, dėmesys turi būti skiria- mas socialinės gerovės didinimui ir valdžios veiksmams, kuriais gali būti pasiekta op- timali mokesčių sistema.

Copyright © 2017 The Authors. Published by Aleksandras Stulginskis University, Lithuanian Insti- tute of Agrarian Economics. This is an open-access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution-NonCommercial 4.0 (CC BY-NC 4.0) license, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited.

The material cannot be used for commercial purposes.

(2)

304

T. Piketty (2013) analizavo optimalią paveldimo mokesčio teoriją, kurioje mo- kestinės pajamos priklauso nuo paveldimo turto kainos elastingumo, nuo sumos dydžio ir laikotarpio. S. D. Dyreng, M. Hanlon, E. L. Maydew, (2010), A. Bramwell, S. Osa- retin (2011), K. K. Inger (2014),S. T. McGuire, R. J. Wilson (2014)nagrinėjo mokes- čių optimizavimo būdus. Visi sutaria, kad mokesčių optimizavimas yra teisėtas reiški- nys, mokesčių mokėtojas turi teisę pagal įstatymų suteikiamas galimybes pasirinkti jam priimtiniausią veiklos vykdymo būdą. Tačiau čia kyla tinkamiausio įmonei mokesčių optimizavimo modelio parinkimo problema. Tyrime keliama mokslinė problema – koks mokesčių optimizavimo modelis tinkamiausias Lietuvoje veikiančioms verslo į- monėms, t. y. kokius mokesčius rekomenduojama optimizuoti.

Tyrimo objektas – verslo įmonių mokesčių optimizavimas.

Tyrimo tikslas – išanalizavus mokesčių optimizavimo strategijas, būdus ir me- todus, parengti galimą mokesčių optimizavimo modelį Lietuvos verslo įmonėms.

Tyrimo uždaviniai:

1) identifikuoti mokesčių optimizavimo strategijas, būdus ir metodus;

2) parengti galimą mokesčių optimizavimo modelį Lietuvos verslo įmonėms veikiančioje mokesčių aplinkoje.

Tyrimo metodika nagrinėjant mokesčių optimizavimo reikšmę verslo įmo- nėms bei mokesčių optimizavimo problemas, išanalizuoti 1999–2015 m. moksliniai straipsniai, taikant mokslinės literatūros analizės ir sintezės, metaanalizės metodus, grafinio vaizdavimo būdus. Susisteminus mokslininkų pateikiamas mokesčių optimi- zavimo strategijas, būdus ir metodus, atliktus teorinius bei empirinius mokesčių opti- mizavimo tyrimus, taikant modeliavimo metodą, sudarytas galimas mokesčių optimi- zavimo modelis Lietuvos verslo įmonėms veikiančioje mokesčių aplinkoje.

2. Mokesčių optimizavimo reikšmė, būdai ir metodai

Šalių mokesčių sistemos kuriamos pagal įvairias teorijas ir tobulinamos, atsiž- velgiant į vykstančius negatyvius reiškinius, tokius kaip infliacija, biudžeto deficitas ir pan. Vykstant šiems procesams išryškėja mokesčių sistemų trūkumai – per dideli tari- fai, skatinama šešėlinė ekonomika, taikomas dvigubas apmokestinimas, sudėtingas mokesčių apskaičiavimas ir t. t. R. Rakauskaitė (2006) remdamasi V. Tanzi pateiktais teiginiais siūlo mokesčių sistemą vertinti indeksais ir nurodo, kad šie indeksai tiesiogiai susiję su optimalia mokesčių sistema. Mokslininkė siūlo skaičiuoti koncentracijos, dis- persijos, erozijos, atsilikimo renkant mokesčius, specifiškumo, objektyvumo, prievar- tos ir mokesčių ėmimo kaštų indeksus. Teigiama, kad prievartos ir mokesčių ėmimo kaštų indeksai yra svarbiausi, nes mokesčių sistemos efektyvumą parodo atotrūkis tarp galimos surinkti ir faktiškai surenkamos sumos bei mokesčių administravimo išlaidų dydžio. Mokslininkų nustatyta, kad šalies mokesčių sistema vertinama teigiamai, kai yra surenkama daugiau kaip 85 proc. potencialios mokesčių sumos, o administravimo išlaidos sudaro 0,5 proc. mokesčių sumos. R. Rakauskaitė (2006) pasiūlė dar du verti- nimo rodiklius – mokestinės skolos (rodiklis apskaičiuojamas, randant mokestinės sko- los ir surinktų mokesčių santykį) ir skolos išieškojimo rodiklius, kuris parodo nesu- rinktų mokesčių dalį ir sunkumus renkant mokesčius. Tačiau pasiekti šiuos rodiklius

(3)

305

yra sunku, tiek mokslininkai, tiek praktikai sutaria, kad šių rodiklių dydžiai tiesiogiai susiję su optimalios mokesčių sistemos sukūrimu šalyje, t.y. mokesčių sistema turi ska- tinti mokėti mokesčius, o ne juos slėpti. Tai įrodo mokesčių optimizavimo proceso svarbą verslo įmonėse.

Nagrinėjant mokesčių optimizavimo būdus, būtina taikyti vyraujančias mokes- čių teorijas. G. Mankiw, M. Weinzeirl ir D. Yagan (2009) nagrinėjo optimalią mokes- čių teoriją ir praktiką. Buvo išskirti skirtumai tarp mokesčių teorijos ir mokesčių poli- tikos. Tyrime teigiama, kad turėti šalyje optimalią mokesčių sistemą yra siekiamybė, tačiau šio tikslo pasiekimas yra sudėtingas dėl skirtingų atskirų grupių (verslininkų, samdomų darbuotojų, politikų, valdžios) interesų. Remiantis šia mokesčių teorija, op- timalioje mokesčių sistemoje mokesčiai vienodai veiktų tiek mažai pasiturinčius, tiek ir turtinguosius. J. Mirrlees (1971) sprendė optimalios mokesčių teorijos problemas – jo tyrimų rezultatai sako, kad individai privalo gauti pajamas, kas yra įgimta. Jeigu mokesčių administratorius reikalaus per didelių pajamų mokesčių, mokesčių mokėto- jas tiesiog jų nemokės, jam neapsimokės dirbti.

Mokesčių optimizavimas yra svarbus verslo pasaulio ir gyventojų bei pačių mo- kesčių administratorių veikloje klausimas. Pasak A. Miceikienės (2014) mokesčių op- timizavimas yra suprantamas kaip mokestinių sąnaudų mažinimas pasinaudojant mo- kesčių įstatymų suteikiamomis lengvatomis. Mokesčių optimizavimu siekiama būti konkurencingu rinkoje ir su kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti didžiausią galimą rezultatą. Tik gerai išmanant mokesčių struktūrą, pasinaudojant teisės aktų teikiamo- mis mokestinėmis galimybėmis galima sumažinti mokestines sąnaudas. Todėl mokes- čių optimizavimas yra suprantamas kaip verslo struktūros teisėto mokesčių sumaži- nimo modelio sukūrimas ar jo pakoregavimas, sandorio sudarymas su tikslu sumažinti mokestinę naštą.

Mokslinėje literatūroje (Kaplow, 2010; Gruodis, 2012; Armstrong, 2015) yra išskiriamos kelios mokesčių optimizavimo prielaidos:

 pasirinkimo laisvė – įstatymai dažnai numato kelis leistinus tam tikro ekonominio elgesio modelius;

 įstatymų lengvatų taikymas – įstatymų leidėjas sukuria tam tikras mokestines lengvatas siekdamas paskatinti tam tikrą ekonominę veiklą;

 įstatymų spragos ir netobulumas – ne visi įstatymų modeliai yra reglamentuoti įstatymų ir kitų teisės aktų;

 konkuruojančių mokestinių taisyklių egzistavimas – vienu metu egzistuoja kelios konkuruojančios teisės normos;

 ekonominis mokesčio pagrįstumas pasireiškia per Lafero kreivės principą – kuo didesnis mokestis, tuo mažesnis tikslas siekti pelno.

Mokslininkai išskiria skirtingas mokesčių optimizavimo strategijas ir būdus. P.

Gruodis (2012), J. R. Graham ir kt. (2014), J. J. Musumeci, R. C. Sansing (2014) išs- kiria pagrindines mokesčių optimizavimo strategijas:

– pajamų ribojimas;

– veiklos ribojimas;

– verslo formos pasirinkimas;

– pajamų ir sąnaudų išdėstymas laike;

(4)

306

– tinkamos mokestinės jurisdikcijos pasirinkimas.

Tuo tarpu vadovaujantis ES ir Lietuvos Respublikos įstatymine baze bei moks- lininkų (Stačiokas, 2003; Vasin, 2008; Kubilius, 2012; Armstrong, 2012) atliktais ty- rimais, galima išskirti pagrindinius mokesčių optimizavimo būdus:

– mokesčių lengvatų taikymas;

– apmokestinamųjų pajamų mažinimas;

– leidžiamų atskaitymų didinimas.

Tinkamas mokesčių optimizavimas yra mokestinė nauda, gaunama teisėtai pa- sinaudojant mokesčių įstatymuose suteiktomis galimybėmis ekonominius tikslus pa- siekti patiriant mažiau mokesčių kaštų. Tokie veiksmai, atitinka įstatymų leidėjo tikslą – nustačius tam tikras apmokestinimo sąlygas, mokesčių mokėtojas sąmoningai skati- namas naudotis lengvatomis ir mokėti mokesčius. R. Kubiliaus (2012) nuomone, mo- kesčių optimizavimu yra siekiama kelių tikslų:

– sutaupyti įmonės lėšų, sumažinant mokesčio dydį;

– atidėti mokesčio sumokėjimo momentą, taupant apyvartinį kapitalą.

Minėtą tikslą įmonės gali pasiekti užtikrindamos mokesčių optimizavimą per mokesčių lengvatų taikymą, leidžiamų atskaitymų didinimą, apmokestinamųjų pajamų mažinimą (vėliau pripažįstant), nukeliant apmokėjimo terminus, sutrumpinant mokes- čių permokos (skirtumo) grąžinimo terminą, kainodaros tarp asocijuotų asmenų kore- gavimą bei efektyvios mokesčių įmonių grupės suformavimą.

Atlikus mokslinės literatūros analizę mokesčių optimizavimo verslo įmonėse tema, daroma išvada, kad mokesčiai gali būti optimizuojami trimis lygiais:

– įmonės lygmeniu (taikant nusidėvėjimo normatyvų koregavimus, investuojant į MTEP, inovacijas, parenkant palankų avansinio pelno mokestį ir kt.);

– įmonių grupių lygmeniu (fizinio asmens tiesiogiai valdomų įmonių grupių pertvarkymu, PVM apmokestinamos ir neapmokestinamos veiklos vykdymu skirtingose įmonėse ir kt.);

– savininkų lygmeniu (efektyviai finansuojant verslą, parenkant verslo vykdymo vietą ir kt.).

Visa mokesčių optimizavimo eiga pateikta1 paveiksle.

1 pav. Mokesčių optimizavimo eiga

Įmonės ekonominės veiklos finansinė analizė

Įmonės ekonominės veiklos mokestinė analizė

Įmonės pinigų srautų analizė

Mokesčių optimizavimo tikslų ir uždavinių kėlimas, alternatyvų paieška

Sisteminė gautų rezultatų analizė, palyginimas ir optimizavimo sprendimų priėmimas

(5)

307

Bet kuri įmonė, laiku nustačiusi savo mokesčių optimizavimo strategiją, apskai- čiavusi finansus ir tinkamai juos paskirsčiusi, gali kontroliuoti pinigų srautus ir efek- tyviau juos panaudojant ir sumažinant veiklos kaštus, padidinti pranašumą prieš kon- kurentus, o tuo pačiu ir grąžą. Čia pasireiškia ir tinkamas mokesčių optimizavimas.

3. Mokesčių optimizavimo modelio formavimas

Nepriklausomai nuo to, kaip mokslininkai apibrėžia mokesčių optimizavimą, visi išskiria pagrindinę nuostatą, kad mokesčių optimizavimo pagrindinis tikslas – mi- nimizuoti mokestinių prievolių naštą.

Planuojant optimizuoti mokesčius verslo įmonėse naudojamasi 1 pav. numatyta optimizavimo schema. Įvertinus įmonių veiklos specifiką, galima pasinaudoti pajamų ir sąnaudų išdėstymo strategija bei tokiais optimizavimo būdais: mokesčių lengvatų taikymas, apmokestinamųjų pajamų mažinimas, leidžiamų atskaitymų didinimas.

1 lentelėje pagal Valstybinio audito ataskaitas pateikiami visos Lietuvos Res- publikos mokesčių įstatymuose nustatytos lengvatos. Analizuojant įmonių veiklą, įver- tinama kokiomis lengvatomis įmonėms vertėtų pasinaudoti.

1 lentelė. LR mokesčių įstatymuose nustatytų mokesčių lengvatų skaičius

Mokesčio pavadinimas Lengvatų skaičius

Gyventojų pajamų mokestis 49

Nekilnojamo turto mokestis 26

Konsulinis mokestis 26

Pelno mokestis 22

Akcizų mokestis 17

Žyminis mokestis 16

Aplinkos teršimo mokestis 10

Pridėtinės vertės mokestis 9

Žemės mokestis 5

Paveldimo turto mokestis 5

Paveldimo turto mokestis 5

Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 2 Mokestis už pramoninės nuosavybės objektų registravimą 1

Naftos ir dujų išteklių mokestis 1

Šaltinis: Valstybinio audito ataskaita Mokesčių lengvatos, 2013 m.

Mokesčių optimizavimo procese siūloma naudoti pelno, nekilnojamojo turto ir taršos mokesčius, kadangi jie aktualūs veikiančioms verslo įmonėms ir turintys nemažą lengvatų skaičių (1 lentelė).

(6)

308

Pelno mokesčio optimizavimas

Pagrindinis įmonių mokestis yra pelno mokestis. Kadangi įmonės jo sumoka pa- kankamai dideles sumas, galima pasinaudoti pelno mokesčio įstatyme numatytomis lengvatomis. Pagal įmonių veiklas parinktos (kaip pvz.) šios galimos pasinaudoti leng- vatos:

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata (PMV1) – ino- vacijas kuriančioms įmonėms:

– nauji produktai;

– naujos receptūros;

– naujos technologijos, sistemos, įrenginiai, procesai ir kt.

MTEP lengvatos nauda – pelno mokesčio taupymas:

– sąnaudų atskaitymas 3 kartus – galima sutaupyti iki 30 proc. patirtų sąnaudų sumos;

– galimybė susigrąžinti pelno mokestį už praėjusius metus;

– pinigų srautų valdymas – nusidėvėjimas, avansinis pelno mokestis (LR pelno mokesčio įstatymas 171 straipsnio 1 dalis).

Įmonės, norėdamos atskaityti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudas Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, privalo turėti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą darbų dokumentaciją, kurioje aprašyti atliekami mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai (jų tikslai, vykdymo eiga, kita svarbi informa- cija). Apskaičiuojant pelno mokestį, MTEP veiklos sąnaudas (išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas), patirtas tuo mokestiniu laikotarpiu, galima atskaityti iš pajamų tris kartus, jei atliekami MTEP darbai yra susiję su įmonės įpras- tine vykdoma ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.

Apmokestinamojo pelno sumažinimas dėl vykdomo investicinio projekto (PMV2) – inovacijas diegiančioms įmonėms – investicijos į naują ilgalaikį turtą, kuris yra naudojamas įmonės ekonominėje veikloje (įrengimai, kompiuteriai, programinė į- ranga, kt.).

Įmonės mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas per šį mokestinį laikotarpį faktiškai patirtomis turto, reikalingo įgyvendinant investi- cinį projektą, įsigijimo išlaidomis. Vykdant investicinį projektą, per mokestinį laiko- tarpį įmonės įsigyto turto faktiška įsigijimo kaina gali būti sumažinamas šio mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, įskaitant suteiktą paramą ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius. Įmonės mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 proc. Šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos į vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant per- keliamą tokių išlaidų sumą. Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokes- tinamasis pelnas negali būti sumažintas daugiau nei 50 proc. (LR pelno mokesčio įsta- tymas 461 straipsnis).

(7)

309

Investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu yra laikomas gamybos ar paslaugų teikimo procese tik tiesiogiai dalyvaujantis turtas ir turtas, būtinas gamybos ar paslaugų teikimo procesui vykdyti ir aptarnauti. Investicinis projektas tokias išlaidas į naują ar esamą turtą, kurios susijusios su inovacijų kūrimu, įmonės plėtimu, gamina- mos produkcijos didinimu, sunaudojamų žaliavų mažinimu arba įmonės gamybos pro- ceso esminiu pakeitimu.

Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateiktas laisvos formos pranešimas apie vykdomą investicinį projektą, kuriame turi atsispindėti ši informacija: projekto tikslų aprašymas, projekto įgyvendinimui numatomo įsigyti turto pavadinimas, numa- tomos turto įsigijimo išlaidos, numatomas laikotarpis per kurį projekto darbai bus at- likti ir mokestinis laikotarpis, nuo kurio bus mažinamas apmokestinamas pelnas.

Mokestinių nuostolių perdavimo lengvata (PMV3):

Pelno mokesčio įstatyme numatyta galimybė perkelti nuostolius vienai grupei priklausančioms bendrovėms. Mokestinių nuostolių perkėlime dalyvaujančių įmonių padėtis įmonių grupės struktūroje nėra svarbi, t. y. nuostolius galės perduoti tiek duk- terinė įmonė savo motininei įmonei, tiek atvirkščiai – motininė įmonė dukterinei įmo- nei, tiek tiesiogiai viena kitai nepavaldžios įmonės. Svarbu, kad nuostolių perkėlime dalyvaujančios įmonės priklausytų tai pačiai įmonių grupei.

Pelno mokesčio prasme įmonių grupe yra laikoma grupė, kurią sudaro patronuo- janti ir dukterinė, ar kelios dukterinės įmonės, kuriose patronuojanti įmonė turi daugiau kaip 25 proc. akcijų. Tačiau mokestinių nuostolių perkėlimo tikslais įmonių grupei yra taikomi griežtesni reikalavimai. Nuostolius bus galima perkelti tuomet, jeigu:

– kontroliuojanti (patronuojanti) įmonė nuostolių perkėlimo dieną tiesiogiai arba netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos nuostolių perkėlime dalyvaujan- čių antrinių įmonių akcijų, ir

– nuostolių perkėlime dalyvaujančios įmonės toje grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip 2 metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos, arba

– mokestinius nuostolius perduoda ar perima grupės įmonė (įmonės), kuri (ku- rios) toje grupėje yra nuo jos (jų) įregistravimo dienos ir bus grupėje be pertraukų ne trumpiau kaip 2 metus skaičiuojant nuo jos (jų) įregistravimo dienos.

Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc.

mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno (LR pelno mokes- čio įstatymas 561 straipsnis).

Įmonės perduodamos ir perimdamos mokestinius nuostolius turi turėti įrody- mus, pagrindžiančius grupės struktūrą. Mokestinius nuostolius tarp grupės įmonių ga- lima perduoti 2010 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais. Kitos grupės įmonės pe- rimtais nuostoliais galima sumažinti tik tą apmokestinamo pelno dalį, kuri lieka pritai- kius investicijų lengvatą.

Nekilnojamo turto mokesčio optimizavimas

Nekilnojamo turto mokestį (NTV1) moka visi fiziniai ar juridiniai asmenys, ku- riems nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas. Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas – nuo 0,3 iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Konkretų mokesčio tarifą nustato savivaldybės taryba.

(8)

310

Įmonėms, kurioms nekilnojamas turtas yra apmokestinamas, gali pasinaudoti savivaldybėje teikiamomis lengvatomis. Savivaldybės savo biudžeto sąskaita turi teisę atleisti mokesčių mokėtojus (fizinius ir juridinius asmenis) nuo nekilnojamo turto mo- kesčio arba jį sumažinti. Todėl įmonės gali kreiptis į savivaldybės tarybą pagal nekil- nojamo turto buvimo vietą dėl atleidimo nuo mokesčio arba dėl jo sumažinimo.

Juridiniai asmenys nekilnojamo turto mokestį moka už:

1) savo nuosavybės teise valdomą nekilnojamą turtą;

2) pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės tei- sės perėjimas, taip pat pirkimo – pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre, įgyjamą NT;

3) neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis NT (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui arba jo įsigyjamą.

Siūlant optimizuoti šį mokestį svarbu išsiaiškinti, ar įmonė gali gauti savivaldy- bės teikiamą nekilnojamojo turto mokesčio nuolaidą ir kokias sąlygas turi atitikti. Jei įmonė plečia savo veiklą, kuria naujas darbo vietas ir atitinka sąlygas, pagal kurias savivaldybės gali mažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą tam tikram metų skai- čiui.

2 paveiksle pateiktas nekilnojamo turto mokesčio apskaičiavimo eiliškumas.

2 pav. Nekilnojamo turto lengvatų taikymo apskaitos etapai Aplinkos taršos mokesčio optimizavimas

Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių (ATV1) moka fiziniai ar juridi- niai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą Lietuvoje. Išanalizavus Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą ir įmonės vykdomą veiklą galime teigti, kad įmonė gali pasinaudoti aplinkos taršos mokesčių lengvata. Įmonės, įgyvendinančios priemones, sumažinančias teršalų išmetimą į aplinką ne mažiau kaip 10 procentų skai- čiuojant nuo nustatyto didžiausios leidžiamos taršos normatyvo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiamos nuo mokesčio už

(9)

311

tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Atleidimas nuo priemonės įgy- vendinimo pradžios galioja ne ilgiau kaip 3 metus. Už aplinkos teršimą iš mobilių tar- šos šaltinių atleidžiamos įmonės, kurios:

– teršiančios iš transporto priemonių, kuriose įrengtos ir veikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos;

– įmonės, teršiančios iš transporto priemonių, naudojančių nustatytus standartus atitinkančius biodegalus, ir pateikę biodegalų sunaudojimą patvirtinančius dokumentus.

Mokesčio už aplinkos teršimą nustatomas 1 tonai sunaudotų degalų (2 lentelė) ir mokamas už mokesčio mokėtojo mobiliuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respubli- koje per mokestinį laikotarpį sunaudotą degalų kiekį tonomis.

2 lentelė. Mokesčio už aplinkos teršimą kelių transporto priemonėms tarifai nuo 2015 m. sausio 1 d.

Degalų rūšis Mokesčio tarifai EUR/t

Benzinas 7

Dyzelinas 8

Suskystintos naftos dujos 7

Suslėgtos gamtinės dujos 6

Mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas:

M = Q * T * I * k

čia: M – mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių Eur; Q – mobiliuosiuose taršos šaltiniuose Lietuvos Respublikoje per mokestinį laikotarpį su- naudotas atitinkamos rūšies degalų kiekis t, įskaitant ir kitose valstybėse įsigytus, bet Lietuvoje sunaudotus degalus. Degalų kiekiui perskaičiuoti iš litrų į tonas naudojami šie perskaičiavimo koeficientai: benzinui – 0,75; dyzelinui – 0,84, suskystintoms naftos dujoms – 0,54; T – mokesčio tarifas EUR/t, nustatytas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedėlyje; I– mokestinio laikotarpio indeksavimo ko- eficientas, nustatomas pagal Statistikos departamento vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksą, apskaičiuotą pagal Mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo tvarkos aprašą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nu- tarimu Nr. 5, padalijus iš 100; k – mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių tarifų koregavimo koeficientas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53.

Siūlant optimizuoti šį mokestį skaičiuojama, kokią mokestinę naudą turėtų į- monė, jeigu veikloje naudotų transporto priemones su įrengtomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis.

Atlikus mokesčių optimizavimo proceso analizę galima teigti, kad visi optimi- zuojami mokesčiai lemia pelno mokesčio didėjimą, todėl kitas žingsnis, kuriant mo- kesčių optimizavimo modelį, – įvertinti, kiek ekonomiškai naudinga mažinti nekilno- jamojo turto, aplinkos taršos mokesčius, kad būtų sumokėtas optimalus pelno mokestis.

(10)

312

Išanalizavus visus mokesčių optimizavimo etapus, pasinaudojant Lietuvos ir už- sienio autorių tyrimų rezultatais mokesčių optimizavimo klausimu, siūlomas mokesčių optimizavimo modelis, kuris leistų verslo įmonėms, nepažeidžiant teisės aktų, suma- žinti mokamus mokesčius (3 pav.).

3 pav. Mokesčių optimizavimo modelis verslo įmonėms

Kaip matyti iš pateikto mokesčių optimizavimo modelio, pirmiausiai įmonėse reikia atlikti finansinę ir mokestinę veiklos analizę, kurios metu nustatoma mokesčių struktūra ir aptariama jų įtaka įmonės finansiniams rezultatams, po to pagal pasirinktą strategiją sudaryti ir empiriškai patikrinti analizuojamoje įmonėje mokesčių optimiza- vimo galimybes. Analizuojant mokesčių įstatymus bei teisinius aktus, ieškoma palan- kesnių įmonei mokestinių alternatyvų vykdomoms ūkinėms operacijoms ekonominėje veikloje.

4. Išvados

1. Verslo įmonėse išskiriamos mokesčių optimizavimo problemos: netobula ir dažnai besikeičianti mokesčių įstatyminė bazė, baimė suklysti ir padaryti mokesčių teisės aktų pažeidimą, mokesčių optimizavimo būdų ir metodų nežinojimas, nepalankūs mokesčio mokėjimo terminai, nepalanki politinė aplinka ir žmogiškasis veiksnys.

2. Verslo įmonėse išskiriamos mokesčių optimizavimo strategijos: pajamų ribojimas, veiklos ribojimas, verslo formos pasirinkimas, pajamų ir sąnaudų išdėstymas laike ir reguliuojant finansinius srautus, tinkamos mokestinės jurisdikcijos pasirinkimas, mokesčių planavimas ir lengvatų taikymas bei mokesčių optimizavimo būdai ir metodai: mokesčių planavimas ir lengvatų taikymas.

3. Lietuvoje veikiančių verslo įmonių mokesčių optimizavimo modelį sudarytų pagrindinės sudedamosios dalys: įmonių finansinės ir mokestinės veiklos analizė;

2) mokesčių optimizavimo strategijų nustatymas; 3) mokesčių optimizavimo

Įmonių finansinės ir mokestinės veiklos analizė, siekiant nustatyti mo- kesčių dydį

Mokesčių optimizavimo strategijų nustatymas pagal įmonių veiklos spe- cifiką bei apskaičiuotais mokesčių rodikliais

Mokesčių optimizavimo galimybių nustatymas konkrečiai įmonei

Mokesčių optimizavimo modelio sudarymas konkrečiai įmonei bei empirinis patikrinimas

(11)

313

galimybių nustatymas; 4) mokesčių optimizavimo modelio sudarymas konkrečiai verslo įmonei.

4. Siūlomą mokesčių optimizavimo modelį rekomenduojama taikyti verslo įmonių mokestinės naštos pokyčiams skaičiuoti, panaudojant galimas optimizavimo priemones bei scenarijus: modeliuojant mokesčių lengvatas, apmokestinamąsias pajamas bei leidžiamus atskaitymus.

Literatūra

Armstrong, C. S., Blouin, J. L., Larcker, D. F. (2012). The incentives for tax planning // Jo- urnal of Accounting and Economics. Vol. 53. No. 1: 391–411. https://doi.org/10.1016/j.jacceco.2011.04.001.

Armstrong, C. S., Blouin, J. L., Jagolinzer, A. D., Larcker, D. F. (2015). Corporate gover- nance, incentives, and tax avoidance // Journal of Accounting and Economics. Vol. 60. No. 1: 1–17.

– https://doi.org/10.1016/j.jacceco.2015.02.003.

Bramwell, A., Osaretin, S. (2011). Strategies for effective tax planning. – www.eb- scohost.com/c/articles/72444997/strategies-effective-tax-planning [25 05 2017].

Cooppel, J. (2000). E-commerce: Impacts and Policy Challenges // Economics Department Working Papers. No. 252: 1–26.

Dyreng S. D., Hanlon, M., Maydew, E. L. (2010). The Effects of Executives on Corporate Tax Avoidance // The Accounting Review. Vol. 85. No. 4: 1163–1189. https://doi.org/10.2308/accr.2010.85.4.1163.

Inger, K. K. (2014) Relative Valuation of Alternative Methods of Tax Avoidance //The Jour- nal of the American Taxation Association. Vol. 36. No. 1: 27–55. – https://doi.org/10.2308/atax- 50606.

Gruodis, P. (2012). Mokesčių optimizavimas. – http://verslauk.lt/wp-content/uploads/

2012/10/P.-Gruodis-Mokesciu-optimizavimas-1-dalis.pdf [2017 05 10].

Graham, J. R., Hanlon, M., Shevlin, T., Shroff, N. (2014). Incentives for Tax Planning and Avoidance: Evidence from the Field // The Accounting Review. Vol. 89. No. 3: 991–1023. – https://doi.org/10.2308/accr-50678.

Kaplow, L. (2010). The theory of taxation and public economics. – USA: Princeton University press. Business & Economics. 496 p.

Kubilius, R. (2012). Mokesčių planavimas šešėlis ar išeitis. http://www.pwc.com/lt/lt/press-rm/articles/straipsnis-12-11-08.html [2017 05 06].

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas. 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX- 2112, Vilnius. – https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3EB34933E485 [2017 05 20].

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas. 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. XI-675. – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.A5ACBDA529A9 [2017 05 20].

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas. 1999 m. gegužės 13 d. Nr.

VIII-1183. – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FFF9AE9162EE [2017 05 20].

Lukaševičius, K. (1999). Verslas ir mokesčiai. – Kaunas: Technologija. 156 p.

Maggiulli, C. (2007). Tax competition in the EU. https://uclou- vain.be/cps/ucl/doc/econ/.../30-03-07_MAGGIULLI.ppt [06 05 2017].

McGuire, S. T., Wilson, R. J. (2014). Dual Class Ownership and Tax Avoidance //The Ac- counting Review. Vol. 89. No.4: 1487–1516. – https://doi.org/10.2308/accr-50718.

Mankinw, G. N., Weinzierl, M., Yagan, D. (2009). Optimal Taxation in Theory and practice // Journal of Economic Perspectives. Vol. 23. No. 4: 147–174. – https://doi.org/10.3386/w15071.

Miceikienė, A. (2014). Mokesčių optimizavimas. – Kaunas: Akademija. 35 p.

(12)

314

Musumeci, J. J., Sansing. R. C. (2014). Corporate Tax Preferences: Identification and Ac- counting Measurement // The Journal of the American Taxation Association. Vol. 36. No. 1: 89–103.

– https://doi.org/10.2308/atax-50557.

Piketty, T. (2013). A theory of optimal inheritance taxation // Econometrica. Vol. 81. No. 5:

1851–1886. – https://doi.org/10.3982/ECTA10712.

Rakauskaitė, R. (2006). Mokesčių sistemos vertinimo teorinis pagrindimas // Jaunasis moks- lininkas 2006. Nr. 1: 26–30.

Stačiokas, R., Mažeika, A., Šerėnienė, L.(2004). Mokesčių sistemos poveikis verslui ir jo ver- tinimo tendencijos // Ekonomika. T. 67(2): 105–116.

Tax competiton in the EU. (2007). Belgium: European Parlament. https://www.econstor.eu/bitstream/10419/122170/1/803538588.pdf [25 05 2017].

Vasin, D. (2008). Tax minimization strategines. – http://www.vasin.com.au/docs/E- book%20-%20Tax%20Minimisation%20Strategies.pdf [08 05 2017].

MODELING OF TAX OPTIMIZATION OPPORTUNITIES IN BUSINESS ENTERPRISES Valdemaras Makutėnas, Danutė Krikštonaitienė

Aleksandras Stulginskis University

Received 10 08 2017; accepted 01 09 2017 Summary

When planning taxes, business enterprises must follow the requirements of the law and the practice of the tax authorities, so that tax avoidance actions would not be recognized as tax evasion.

This process is described as tax optimization. The aim of this paper – to develop a possible tax opti- mization model for Lithuanian business enterprises. Research methodology: systematization of the strategies, ways and methods of tax optimization presented by the researchers. The research results – a methodology helping to determine the importance of tax optimization and its benefits for Lithuanian business enterprises was developed.

Keywords: tax, relief, optimization, model, business enterprises.

JEL Codes: E60, H63.

References

Related documents

Points were divided in the following way: (a) artefacts and sections indicating the general structure of the ePortfolio; (b) technical implementation of ePortfolios indicating

Internet backbone providers are entities operating major networks of high-speed routers and high-speed bulk transmission lines that carry most of the Internet traffic..

In practical applications, data, which in fact belongs to different groups, i. clusters or classes, might be overlapping and therefore cannot be separated clearly. For this kind of

The first column presents regression estimates with state-by-year mean public insurance coverage rates as the outcome of From 2000–2005, the percent of the population with

Moreover, for any fixed margin of victory, a voter who supports the losing candidate has higher regret than one who supports the winning one.We call this assumption “winner

In this paper we use data from the SIPP and static and dynamic discrete panel data models to examine the impact of expansions in Medicaid eligibility on public and private

Binary logistic regression analysis tested hypotheses of four predictive relationship between variables: (a) the odds of enrollment in HI in relation to the level of HIL as

[4] In addition to suboptimal CRC screening utili- zation in Switzerland, social inequalities have been noted where adults highest income bracket were 70% more likely to receive