ELEKTRONINIO VERSLO VADOVAS

130  15  Download (0)

Full text

(1)

ELEKTRONINIO

VERSLO VADOVAS

el. versija

(2)

Elektroninio verslo vadovas © Technopolis, 2012 Kaunas

(3)

Turinys

Santrauka ... 5

1. E. verslas – naujos verslo galimybės ... 7

Gerosios praktikos pavyzdys e-senukai.lt ... 15

1.1. Sąlygos e. verslo pradžiai ... 18

1.1.1. Politinė aplinka ... 20

1.1.2. Teisinė aplinka ... 21

1.1.3. Ekonominė aplinka ... 25

1.1.4. Socialinė – kultūrinė aplinka ... 27

1.1.5. Technologinė aplinka ... 30

1.1.6. Ekologinė aplinka ... 32

Gerosios praktikos pavyzdys KaSiulai.lt ... 35

2. E-verslo tendencijų analizė ... 38

2.1. E-verslo tendencijos pasaulyje ... 38

2.2. E-verslo tendencijos Lietuvoje (perspektyvos ir galimybės) ... 46

Gerosios praktikos pavyzdys IMK.LT ... 49

3. E-verslo modeliai ... 54

3.1. Verslas – vartotojui modelis ... 55

Gerosios praktikos pavyzdys Pet24.lt ... 56

3.2. Verslas – verslui modelis ... 58

3.3. Vartotojas - vartotojui modelis ... 59

4. E-įrankiai verslui ... 60

4.1. Google nauda verslui: kaip išnaudoti siūlomas galimybes ... 63 4.1.1. GMail ... 66 4.1.2. Google Calendar ... 67 4.1.3. Google Drive ... 68 4.1.4. Google Sites ... 70 4.1.5. Google Analytics ... 71 4.1.6. Google AdWords... 72

(4)

4.1.7. Google AdSense ... 74

4.2. Socialiniai tinklai: Facebook – profilis, auditorija, reklama. Blogai, forumai. ... 75

4.2.1. Facebook ... 76

4.2.2. Blogai ... 83

4.2.3. Forumai ... 85

4.3. Mobiliosios aplikacijos ir verslas: apps‘ai, QR kodai ir kt. ... 86

4.3.1. QR kodas, NFC (angl. Near Field Communication) .... 86

Gerosios praktikos pavyzdys UAB MOKIPAY EUROPE ... 89

4.3.2. Mobiliosios aplikacijos ... 92

4.4. E-verslo ir interaktyvių programų sąsajos (Flash ir t.t) .... 97

4.4.1. Macromedia Flash, HTML5 ... 97

4.4.2. Verslo simuliatoriai, žaidimai ... 99

Gerosios praktikos pavyzdys UAB DATA DOG ... 102

4.5. Ateinančių virtualių e-įrankių apžvalga ... 105

Gerosios praktikos pavyzdys UAB HAPPEAK ... 107

5. E-verslo vartotojas... 115

5.1. Virtualaus vartotojo elgsenos ypatumai ... 117

5.2. Vartotojo įtraukimo būdai ir galimybės ... 120

5.3. Virtualaus vartotojo pasiekiamumas ... 121

Naudingos nuorodos ... 125

Paveikslai ir lentelės ... 127

(5)

Santrauka

Elektroninio verslo vadovo tikslas skatinti pradedančiuosius ir esamus verslininkus domėtis e.verslo galimybėmis, teikiama nauda ir perspektyva, e.verslo komercinėmis galimybėmis. Taip pat pateikiama informacija skirta supaprastinti informacijos paiešką, pateikiant struktūruotą ir konkretų į esminius e.verslo veiksnius orentuotą turinį. E. verslo vadovas skirtas pradedantiesiems verslininkams ar smulkaus verslo vadovams, siekiantiems generuoti naujas idėjas šiuolaikiškomis technologijomis grįsto verslo srityje. Pirmajame e.verslo skyriuje „E. verslas – naujos verslo galimybės“ analizuojamos sąlygos, kurios supa ir lemia e. verslo veiklą. Atkreipiamas dėmesys į esminias kiekvieno verslo aplinkas: politinė, teisinė, ekonominė, socialinė – kultūrinė, technologinė ir ekologinė. Skyriuje „E.verslo tendencijų analizė“ leidžia peržvelgti esminius pokyčius rinkoje tiek užsienyje tiek Lietuvoje. Nors e. verslas tik besiplečianti verslo forma, tačiau spartus augimas matomas kiekvienoje rinkoje. Nuo išorinių veiksnių pristatomi verslo modeliai, kuriais gali vadovautis verslininkai siekdami kurti e.verslą. Elektroninio verslo vadove skaitytojas ras išsamiai aprašytus e. verslo įrankius, tai aktualu ne tik e.verslo turėtojamas bei naudotojams bet ir tradiciniam verslui. Plačiai aprašomi įrankiai ir pradedančiajam verslininkui leis įdiegti ir pasiekti atitinkamų rezultatų savo versle. Paskutiniame skyriuje analizuojamas e. verslo vartotojas, kurio kitimo tendencija labai greitai. Rinkai keliantis į elektroninę erdvę reikia atkreipti dėmesį ir į vartotojo elgsenos pakitimuos, tuo labiau jog įmonės tikslas yra parduoti kuo daugiau produkcijos platesniam vartotojų ratui.

Elektroninis verslo vadovas taip pat papildytas originaliais e. verslo pavyzdžiais, kurie sėkmingai veikia Lietuvos rinkoje. Savo patirtimi dalino mezgimo priemonių UAB „Kasiulai.lt“ vadovė, e.senukai.lt

(6)

atvejį pristatė komunikacijos vadovė Laima Petraitytė, UAB „IMK.LT“ sėkmės istorija dalinosi įmonės direktorius J. Gylys, gyvūnų prekių produkcija prekiaujantys „Pet24.lt“ pasiekė itin gerų rezultatų e. verslo srityje, Mokipay – Lietuvos inovacijų lyderis, pristatęs rinkai mokėjimus bekontaktinėmis mokėjimo priemonėmis, taip pat mokėjimus telefonu, Happeak veiklą pradėjo kaip boutique stiliaus parduotuvėlė Vilniaus senamiestyje, o šiuo metu veikia sėkmingai e. verslo srityje bei UAB „Data dog“ specialistų komandos patarimai veiklą pradedantiesiems e. versle. Gerosios praktikos pavyzdžiai parodo e. verslo tendencijas Lietuvoje.

(7)

1.

E. verslas – naujos verslo galimybės

Šiandieniniame technologijų amžiuje, atsiskleidžia naujų verslo formų galimybės. Jau seniai pastebėtas reiškinys – tradicinio verslo perėjimas į elektroninio verslo modelį. “Elektroninis verslas – tai verslas, kuriame informacinių technologijų infrastruktūra naudojama didinti verslo efektyvumui ir sukurti pagrindą naujiems produktams ir paslaugoms.” Karjalainen, 1999. Įvairiuose šaltiniuose elektroninio verslo sąvoka minima rečiau negu daugiau žinomos elektroninės prekybos, elektroninės komercijos ir kitos sąvokos. Tačiau reikia pabrėžti, kad elektronis verslas, tai verslo sistema, procesas, kuriantis verslo modelį. Kitos minimos formos tik sudedamosios dalys ir atšakos. Neatskiriama tokio verslo dalis yra informacinės technologijos ir jų pagalba organizuojamas visas verslo procesas. Elektorinis verslas (t. y. e. verslas) daugiausiai apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje. Tokia veikla, siekiant pelno, gali būti labai įvairi:

Prekyba Marketingas

Paslaugų teikimas (konsultavimas, banko paslaugos, draudimo paslaugos ir t. t.)

Nuotolinis servisas

Telemedicina (medicinos paslaugos interneto pagalba) E.darbo paslaugos

Mobilus verslas (siejamas ne su telekomunikacijomis, tačiau tai yra e. verslo plėtra, kuomet verslas nebeturi jokių ,,sienų“)

(8)

Tačiau e. verslas sukuria naujas galimybes kiekvienam verslo procesui, kurie gali būti vykdomi virtualioje aplinkoje. Toliau plačiau aptarsime e.verslo sudedamąsias dalis.

Pav. 1. E. verslo sudedamosios dalys

E. komercija. Elektroniniai komercijai būdingi procesai: ryšiai su vartotojais, tiekėjais ir išoriniais partneriais, įtraukiant pardavimą, rinkodarą, vartotojų aptarnavimą, žaliavų tiekimą, atsiskaitymo sistemas, mokamą darbą virtualiose kolektyvuose. E. komercija dažniausiai apibūdinama kaip prekybinių santykių formą, kurios visi procesai vyksta virtualioje aplinkoje, suinteresuotoms šalims bendraujant informacinių technologijų pagalba. Labiausiai žinomi e. komercijos pavyzdžiai: elektroninės parduotuvės, skelbimai internete, virtualių daiktų pardavinėjimas, paslaugos taikant interneto technologijas, internetinės pramogos (žaidimai, loterijos ir t.t.) .

E. prekyba – ši forma apima elektronines parduotuves. E. prekybos sąvoka persidengia su e. komercijos, todėl pačios sąvokos dažniausiai maišomos tarpusavyje. E. prekyba

E. VERSLAS E. darbo paslaugos E. verslo valdymo sistema E. biuro valdymas E. marketingas E. servisas (paslaugos) E. prekyba Mobilus verslas E. komercija

(9)

apibūdina elektroninių parduotuvių sistemą, kuomet aktualus procesas perku - parduodu. Matoma ryški tendencija atsirandančių drabužių, kitų kasdieninių prekių bei buitinių prietaisų parduotuvių. E. prekybos forma daugiausiai siejama su fizinėmis prekėmis, kurios vartotojui pristatomos į tam tikrus atsiėmimo taškus arba pageidaujamu adresu.

E. servisas (paslaugos). Paslauga yra elektroninė informacinės visuomenės prasme tuomet, kai paslaugos teikiamos per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, asmenišku paslaugos gavėjo prašymu. Asmuo šiuo atveju įsigyja jam reikalingą paslaugą virtualioje erdvėje. Tai būdinga konsultacijų sferai, jau intensyviai diegiama ir valdžios institucijose (pvz: reikalingas pažymas Sodroje galima užsisakyti internetu ir atsiimti, vartotojui patogiu metu). E. paslaugų diegimas šiuo metu Lietuvoje sparčiai populiarėja, paslaugos sėkmingai diegiamos valstybinėse institucijose, tačiau verslui tai yra taip pat labai paklausus paslaugų teikimo būdas. Šis būdas patogus tuomet, kai galima gauti įvairias konsultacinio pobūdžio paslaugas ar sėkmingai veikianti registracijos, užsakymų sistema.

E. marketingas. Dar kitaip vadinamas internetinis marketingas. Dažnai tenka susidurti su tokiomis sąvokomis kaip „online“ marketingas, internetinė reklama, tačiau e. marketingas vis dėlto yra produktų ar paslaugų marketingas virtualioje erdvėje (internete). E. marketingas taip pat sparčiai plinta ir vis daugiau dėmesio reklamos agentūros skiria verslo marketingui internetinėje erdvėje. Kuomet susiduriama su vartotojo perėjimu iš tradicinės reklamos erdvės (plakatai, skelbimai, reklama laikraščiuose, lauko stenduose ir t. t.) į virtualią (reklama socialiniuose tinkluose,

(10)

internetinėse svetainėse ir t.t.) atsiranda galimybės efektyviau pasiekti kiekvieną vartotoją. Internetinė terpė, leidžia patiems vartotojams rasti daugiau informacijos apie norimą produktą ar paslaugą, taip pat gauti reklamą vartotojo virtualioje erdvėje. Pradedant e. verslo plėtrą, e. marketingas yra viena iš priemonių, galinčių garantuoti sėkmingą e. verslo įvedimą į rinką ir produkto ar paslaugos pardavimus. Atsiradus paklausai jau kuriasi įmonės, kurios marketingo paslaugas siūlo tik internetinėje erdvėje: administruoti įmonės puslapį, kurti ir įgyvendinti reklamos kampanijas socialiniuose tinkluose ir t. t. E. marketingas gali būti ir kaip e. verslo forma ir kaip priemonė sėkmingai vykdyti verslą elektroninėje erdvėje.

E. biuro valdymas. Kuomet e. verslo pagrindinis veikimo veiksnys yra virtuali erdvė, jos galimybės leidžia laviruoti ir su verslo forma. Tradiciniame versle, įmonei reikalingos biuro patalpos, kuriose įsikuria darbuotojai. Tačiau naudojant naujausius metodus, biurą galima perkelti į virtualią erdvę. Atsiranda vis daugiau tyrimų, kurie nustato, jog darbuotojo produktyvumas daug didesnis tuomet, kai jis gali nevaržomai rinktis darbo vietą. Virtuali erdvė suteikia laisvę darbuotojui dirbti, prisijungti prie pradėtų projektų būnant bet kurioje vietoje. Dokumentų saugojimą taip pat galima sėkmingai perkelti į virtualią erdvę, tiesa tokios paslaugos dažniausiai yra mokamos ir reikės jas pirkti iš kitų e. paslaugų teikėjų, tačiau dokumentų sandėliavimas jau nebereikalingas. E. biuras teikia lankstumo ne tik darbo vietos ir darbuotojų atžvilgių, tačiau ir pačiai e. verslo formai - atkrenta biuro nuomos ir įrengimo kaštai.

E. verslo valdymo sistema. Struktūriškai visa tradicinio verslo valdymo sistema perkeliama į virtualią aplinką.

(11)

Keičiasi kontaktavimas su darbuotojais (el. paštas, skype programa, konferencijos, video skambučiai), su klientais ir tiekėjais bendraujamas taip pat pasitelkiant interneto teikiamas priemones. E. verslo valdymo sistema, gali prasidėti nuo paprasčiausios valdymo grandinės iki struktūra ir padaliniais pagrįstos valdymo sistemos. E. verslo forma gali palengvinti sprendimų priėmimą ir pagreitinti biurokratinį procesą.

Mobilus verslas. Mobilaus verslo sąvoka e. verslo formoje, reiškia verslo nepririšimą prie geografinių veiksnių, vietos, aplinkos. Verslo mobilumas suteikia plačias verslo galimybes tiek nacionalinėje šalyje (be didelių steigimo kaštų, atstovus galima turėti kiekviename mieste), bei numatant plėtrą užsienio šalyse nesudėtinga optimizuoti ir pritaikyti įmonės valdymą. Verslo mobilumas suteikia galimybes globalumui, bendradarbiavimui su partneriais ne tik nacionalinėje šalyje, bet ir visame pasaulyje. Šiuolaikinių technologijų plėtra leidžia ryšius palaikyti naujausiais bei efektyviausiais būdais.

E. darbo paslaugos. E. verslas suteikia galimybę samdyti darbuotojus, kurie gali dirbti bet kada ir iš norimos vietos. Taip pat galima rinktis ir specialistus, kurie gali dirbti po įprastos darbo dienos, ieškosi papildomo darbo. E. verslo neprieraišumas suteikia galimybę, žmogui gauti papildomas pajamas, o įmonei rasti reikalingą darbuotoją ar specialistą. Jaunimas ypač imlus naudojantis naujausiomis technologijomis ir aktyviai veikia virtualioje erdvėje, todėl toks darbuotojas gali derinti ir darbą ir pomėgius. Vyresnės kartos atstovams sudėtingiau įsitraukti į darbo rinką virtualioje erdvėje, tačiau galima matyti pokyčių tendencijas

(12)

ir informacinių technologijų poveikį kiekvienam vartotojui, nežiūrint amžiaus cenzo.

Norint diegti e. verslo struktūrą būtina identifikuoti e. verslo plėtros veiksnius, nustatyti reikalingas informacines technologijas, jų poveikį ir tinkamumą pasirinktam virtualaus verslo modeliui. Siekiant skatinti verslininkus rinktis e. verslo modelį tikslinga atitinkamai išskirti šios verslo rūšies trūkumus ir privalums. Atlikus mokslinės literatūros ir praktinių pavyzdžių analizę, galima sudaryti apžvalginę trūkumų, privalumų lentelę:

Lentelė 1. E. verslo privalumai ir trūkumai

PRIVALUMAI TRŪKUMAI

 Galimas didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas  Efektyvesnis darbuotojų pritraukimas (iešantiems papildomo darbo)  Mažesnės kainos  Mažinami kaštai  Patogus ir efektyvus vartotojų aptarnavimas  Galimybė pateikti daugiau

informacijos apie produkciją ir įmonę

 Tarptautinio verslo galimybės

 Efektyvesnis vartotojų poreikių tenkinimas

 Galimybė be didelių sąnaudų rinkti grįžtamąjį ryšį

 Daug greičiau bendraujama su darbuotojais, klientais, investuotojais, partneriais

 Sprendimų ir sistemų nesuderinamumas  Sudėtinga pereiti iš

tradicinės verslo formos prie e.verslo

 Investicijos diegiant e.verslo sistemą

 Sistemų palaikymo ir vystymo kaštai

 Apmokėjimo standartų diegimas apsunkina e.verslo sistemos projektavimą ir palaikymą

 Apsaugos sistemų diegimas  Sistemos adaptavimas ir

nuolatinis atnaujinimas prisitaikant prie naujausių technologijų atsiradimo  Reikalingos nemažos

pradinės investicijos  Nesutvarkyta teisinė bazė

(13)

 Klientų pasiekiamumas prieš pardavimą ir po pardavimo  Informacijos apie klientus

kaupimas ir apdorojimas, saugojimas, naudojimas marketinginiuose veiksmuose  Greitesnis ir efektyvesnis bendravimas su tiekėjais  Naujovių ir inovacijų diegimas virtualioje aplinkoje, užmezgant artimesnį ryšį su vartotojais  Naujausių technologijų diegimas  Konkurencinis pranašumas  Komunikacijų gerinimas  Darbas be pertraukos  Ryšiai su klientais  Nesuformuota elektroninio verslo politika

 Neparengta e.verslo teisinė sistema

 E.verslas internete turi būti pritaikytas ne tik

kompiuteriams bet jau ir mobiliesiems įrenginiams

Apibendrinant e. verslo privalumus ir trūkumus, galima teigti, kad renkantis būtent šį verslo modelį būtina įvertinti visus veiksnius. Pirmiausia ar e. verslo forma tinkama įmonės gaminamai produkcijai ar teikiamoms paslaugoms, ar įmonė pakankamai numatė išlaidų verslo sistemų diegimui, kokius strateginius tikslus padės įgyvendinti ši forma, kokią naudą gaus įmonė ir vartotojai veikdami naujoje verslo formoje. Iš didžiausių privalumų išryškėja paslaugų ar produkcijos teikimo greitis: produktas ar paslauga vartotoją pasiekia daug greičiau. Įmonė tampa atvira naujovėms (kol Lietuvoje įsibėgėja elektroninio verslo diegimo forma, pirmieji gali sėkmingai užimti nišines rinkas). Prisitaikymas prie darbo rinkos: atsiranda galimybės lanksčiu darbo grafiku priimti kompetentingus specialistus. Atsižvelgiant į trukumus verta apmąstyti e. verslo ir

(14)

įmonės strategijos sutapimą, bei investicijų tokio verslo pradžiai kaštus (pvz.: e. parduotuvės sukūrimas rinkoje kainuoja nuo 4000 Lt). Įmonė turi būti pasirengusi nuolat domėtis informacinių technologijų naujovėmis ir tik prireikus adaptuoti savo verslą virtualioje erdvėje prie atsirandančių pokyčių. E. verslo diegimo kaštai išauga, tačiau numačius tinkamą atsipirkimo laiką galima sėkmingai vystyti e. verslą ir tai kaip matome iš atliktos analizės teikia įmonei daugiau naudos negu sunkumų.

(15)

Gerosios praktikos pavyzdys

e-senukai.lt

Apie įmonę pasakojo komunikacijos vadovė Laima Petraitytė Trumpai apie įmonę

„Senukų“ elektroninė parduotuvė veikia jau nuo 2009 m. Įmonė viena pirmųjų Lietuvoje pasiūlė statybinių prekių įsigyti internetu. Vėliau prekių asortimentą išplėtė ir vis dar tebeplečia. Šiandien „Senukų“ elektroninėje parduotuvėje perkantis žmogus gali išsirinkti iš daugiau nei 50 tūkst. buitinės technikos, elektronikos, laisvalaikio, sporto, auto, sodo ir daržo, santechnikos, šildymo ir vėdinimo, statybos ir remonto, interjero ir eksterjero, namų apyvokos ir kanceliarijos prekių.

Pirmi žingsniai

Elektroninė komercija Lietuvoje plečiasi sparčiausiai Europoje. Lietuviai vis dažniau įsigyja prekių internetu. Tai yra ne tik patogu, greita, bet ir padeda sutaupyti, nes prekės daugeliu atvejų parduodamos pigiau nei įprastuose prekybos centruose.

Kaip ir visos kitos verslo formos, taip ir elektroninė prekyba, susiduria su tam tikrais sunkumais. Tautiečiai skirtingai nei britai, danai, vokiečiai ar švedai, nori pačiupinėti perkamą daiktą. Todėl „Senukų“ elektroninėje parduotuvėje siūlomos tokios pačias prekės, kaip ir prekybos centruose. Prieš įsigydami prekę elektroninėje parduotuvėje, pirkėjai ją gali įvertinti „Senukų“ prekybos centre. Itin platus prekybos centrų tinklas Lietuvoje pirkėjams suteikia galimybę patogiai pasiekti prekybos centrą, kur galės nuodugniai įvertinti prekę, pasikonsultuoti su darbuotojais.

(16)

Kaip teigia pašnekovė: „Pastebėjome, jog žmonės bijo pirkti internetu dėl piniginių operacijų ir galimų sukčių. Tačiau ši baimė mūsų atveju minimali, nes UAB „Senukų prekybos centras“ veikia jau 20 metų, todėl pirkėjai mumis pasitiki.“

Įsigytą prekę didžioji dalis pirkėjų pageidauja gauti nedelsiant. Įmonė, turėdama didelį logistikos centrą didžiųjų šalies kelių sankirtoje, prekes pristato itin greitai – vos per 1-2 dienas, taip pat organizuoja nemokamo pristatymo akcijas.

Svarstant galimybę užsiimti elektronine prekyba svarbu suvokti, jog sėkmingam e. verslui užtikrinti taip pat reikės dalį investicijų skirti ir įvairioms rinkodaros programoms vykdyti.

Investicijos

Daugiausia investicijų pareikalavo programinė įranga ir serveriai. Taip pat nemažai investuota į projekto kūrybinės grupės, programavimo, diegimo darbus, nes reikėjo įmonės procesus pritaikyti el. prekybai.

Tradicinė prekyba ir e. verslas

Vykdant e. verslą visų pirma reikia aktyviai reaguoti į visuomenės pokyčius, technologijų išsivystymo lygį. Elektroninė prekyba pasaulyje dar nėra pilnai išnaudojusi savo galimybių, todėl ateityje tikrai plėsis. Todėl kiekvienas verslininkas turėtų pagalvoti apie galimybę nuo įprastinės verslo formos pereiti prie elektroninės. Plėtoti elektroninį verslą leidžia ir reklamos persikėlimas į internetą, pažangios mobiliosios technologijos suteikia galimybę patogiai naršyti ir pirkti internetu bei gauti asmeninius pasiūlymus. Kaip žinia įmonė turi didelį parduotuvių tinklą Lietuvoje, todėl siūlyti tik e. verslą negali. Geriausia – jei yra galimybė kombinuotai derinti tradicinį ir e. verslus.

(17)

Gera pradžia pusė darbo, bet....

Kaip ir įprastinėje, taip ir elektroninėje prekyboje, labai svarbu apsipirkimą padaryti kuo labiau patogesnį klientui. Turi būti patogus svetainės naudojimas, patalpintos kokybiškos prekių nuotraukos, pateikti išsamūs jų aprašymai. Greitam prekių pristatymui garantuoti reikia įvertinti savo logistikos ir prekių sandėliavimo galimybes. Reikėtų investuoti laiko ir lėšų darbuotojų mokymams. Šiame versle svarbu žengti koja kojon su naujomis technologijomis bei suprasti, jog malonus ir operatyvus pirkėjų aptarnavimas didina jų lojalumą. Kita vertus, net ir pats geriausias aptarnavimas ar naujausių technologijų naudojimas verslo plėtroje nepadės parduoti prekės, jeigu ji bus nekokybiška. Todėl dėmesys kokybei ir saugiam prekių pristatymui turėtų būti itin didelis. E. verslo vartotojas, koks jis?

Išprusęs, dažniausiai 20-40 m., vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantis asmuo, daugeliu atvejų gyvenantis mieste.

O kaip pritraukti vartotoją?

UAB „Senukų prekybos centras“ aktyviai rūpinasi vartotojų: - Pirkėjams siūlome konkurencingas kainas, organizuojame prekių išpardavimo ir jų nemokamo pristatymo akcijas, taip pat užtikriname prekių garantinį remontą, operatyvų keitimą ar grąžinimą klientui pageidaujant. Per daugelį mažmeninės ir elektroninės prekybos metų jau pelnėme pirkėjų pasitikėjimą, todėl kažkokių papildomų priemonių pritraukti ir išlaikyti klientą nesiimame, - teigė L. Petraitytė

(18)

1.1.

Sąlygos e. verslo pradžiai

Jau seniai rinkoje pastebėta intensyvi elektroninio verslo plėtra, tačiau neišvengiama ir problemų, kurias kelia tam tikri elektronio verslo plėtrai įtakos turinys veiksniai (pavyzdžiui tokie kaip nepakankamos komunikavimo galimybės, vartotojų teisių sistemiškumo trūkumas, elektroninių procedūrų tvarkos reglamentacija, duomenų privatumo užtikrinimas ir t. t.). Galima sakyti, kad sėkminga elektroninio verslo plėtra priklauso tiek nuo aplinkos veiksnių, tiek nuo vidinių struktūrų: įmonių, verslininkų aktyvumo ir kvalifikacijos, vartotojų santykio su naujomis technologijomis, valdžios ir verslo santykių plėtojant elektroninį verslą tiek vidaus tiek tarptautinėse rinkose, informacinės infrastruktūros šalyje sukūrimas, vartotojų pasitikėjimas naujausiomis technologijomis, teisės normos ir e. verslo reglamentavimo sistema.

Pastebima, kad būtent e. verslo plėtra yra laibai svarbi šalies ekonomikai. Elektroninis verslas padeda pasiekti platesnes rinkas, platesnį vartotojų ratą, didina prekybos ir paslaugų teikimo greitį bei suteikia galimybę įmonei pereiti į daug atviresnes verslo vystymo teritorijas.

Elektorinio verslo įgyvendinimo sąlygos aktualios tiek įmonei, tiek vartotojui ir atitinkamai kitoms suinteresuotoms šalims. Plačiau e. verslo sąlygas nagrinėsime atsižvelgiant į esminius rinkos veiksnius: politika, teisinė bazė, ekonominė situacija, socialinė – kultūrinė aplinka, technologinės tendencijos, ekologinė prasmė e. verslo srityje.

(19)

Pav. 2. E. verslą įtakojančios aplinkos

Plačiau analizuojant e. verslą supančias aplinkas ir apibendrinus įvairių autorių nuomones galima išskirti esminius e. verslo akcentus:

E. verslas remiasi tinklo technologijimis, kurios iš esmės pertvarko vidinių ir išorinių sąveikų pobūdį.

E. verslas – tai verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas.

E. verslas tai automatizavimo procesas (vidinėje ir išorinėje aplinkose) kompiuterių tinkle.

E. verslas apibūdinamas kaip kritinė strategija, lemianti perversmą globalioje ekonomikoje.

Šiandieniniame elektroninio verslo plėtros etape ypač svarbios naujausios verslo tendencijos. Kai pagrindiniu įmonių strateginiu tikslu siekiama didinti įmonės pelną ir ieškoma naujų būdų plėsti veiklą bei pasiekti daugiau vartotojų, viena iš išeičių tampa elektroninis verslas. To pasėkoje svarbiu e. verslo aspektu yra naujovės, inovacijos ir jų praktinio pritaikymo perspektyvos. E. verslas gali būti veiksminga įmonės išlaidų mažinimo priemone, skirta kartu pajamoms didinti, diegiant naujas paslaugas ir plečiant verslą. Elektoninis verslas Technologinė aplinka Ekonominė aplinka Politinė – teisinė aplinka Ekologinė aplinka Socialinė – kultūrinė aplinka

(20)

1.1.1.

Politinė aplinka

Lietuvos politinė aplinka nenusistovėjusi ir nuolat keičiasi pozicijos susijusios su verslu. Nuo mokesčių didinimo pereita prie naujų juridinių asmenų steigimo, kaip antai MB (t.y mažosios bendrijos – supaprastinto steigimu juridinis vienetas). Atlikus apžvalgą, galima pastebėti, kad vieningos politinės tendencijos e. verslo atžvilgiu Lietuvoje taip pat nėra. Susidaro nuomonė, kad tokią verslo formą kaip e. verslas, politinėje terpėja traktuoja kaip įprastinę verslo formą. Tiesą sakant, tapatinti galima tik keletą aspektų, tačiau kitu atžvilgiu elektronis verslas kaip verslo forma turi savo subtilybių. Dabartinėje politinėje aplinkoje atsiranda įdomus reiškinys elektroninė valdžia (toliau e. valdžia). Esminis e. valdžios bruožas yra tas, kad naudojant šiuolaikines informacines ir komunikacines technologijas, valdžios institucijoms suteikiama galimybė bendradarbiauti ir teikti paslaugas įmonėms bei piliečiams.

Žvelgiant iš e. verslo perspektyvos taip pat galima matyti e. valdžios teikiamą naudą. Neseniai suteikta galimybė ir įmones steigti elektroninių paslaugų pagalbą. Didžiausios valdžios institucijos, ministerijos optimizuoja savo veiklą leisdamos verslo sektoriui tvarkyti reikalingus dokumentus, gauti elektronine forma reikalingas pažymas ir esant būtinybei spręsti problemas interneto pagalba. Toks e. valdžios atsiradimas ir reikalingų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę palengvina e. verslo valdymą. E. valdžią galima traktuoti kaip vieną iš įrankių padedantį sėkmingai įgyvendinti e. verslo formą.

(21)

Pav. 3. Interneto naudojimosi įmonėse tikslai

Statistikos departamento atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad vienas iš pagrindinių tikslų naudojant įmonėje internetą yra bendravimas su valstybinėsmis institucijomis (2010 m. 98,1%). Tai rodo ir e. valdžios teikiamų paslaugų būtinumą, jas teikti virtualioje erdvėje. Tik 24,7% 2010 m. įmonių internetą naudojo prekėms ar paslaugoms parduoti, tačiau pirko jas 9% daugiau. Rodiklių augimo tendencija gali būti sietina su informacinių technologijų augimo sparta, bei įmonių dalies veiklos perkėlimo į virtualią erdvę.

Apibendrininat politinės aplinkos veiksnius galima išskirti interneto paslaugų teikimo sąlygos, investicijų į informacines technologijas skatinimas, informacinių technologijų sektoriaus liberalizavimas, atitinkamų procesų, veiksmų virtualioje aplinkoje apmokestinimas.

1.1.2.

Teisinė aplinka

Kiekvienam kuriančiam elektroninio verslo įmonę, kaip kuriant ir kitas įmones svarbu atsižvelgti į teisinius reglamentus. Analizuojant teisinę bazę, galime pastebėti, kad specialiai e. verslui pritaikytų teisinių sprendimų nėra. Daugiausiai įstatymiškai reglamentuojama

(22)

e. komercija, e. prekyba, todėl galima daryti išvadą, kad e. verslą reglamentuoja tradiciniam verslui priklausantys teisės aktai:

Įmonių kūrimas priklauso nuo pasrinktos įmonės formos (mažosios bendrijos, individualios įmonės, ūkinės bendrijos, akcinės, uždarosios akcinės, investicinės, žemės ūkio, kooperatinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės). Darbuotojų įdarbinimą nustato darbo kodeksas, darbo biržos reikalavimai, mokesčių inspekcija.

Buhalterinę apskaitą reikia vesti įprastai pagal nustatytus buhalterinius reikalavimus.

E. verslą galima anlizuoti iš dviejų perspektyvų:

Jau veikianti įmonė, norinti prėsti verslą arba perkelti savo verslą į elektroninio verslo formą.

Naujai besikurianti įmonė, kuri vykdys veiklą tik elektroninėje erdvėje.

Pirmuoju atveju, verslo forma jau yra parinkta, įmonei reikia savo verslą adaptuoti virtualiai aplinkai, integruoti virtualios aplinkos procesus, perkelti ir sujungti tradicinį verslo valdymą su elektroninio verslo valdymo ypatumais. Antruoju atveju prieš pradedant verslą elektroninėje sistemoje, reikia pasirinkti atitinkamą verslo formą (juridinį vienetą). Trumpai aptarsime populiariausiai naujų steigiamų įmonių pasirenkamų juridinių asmenų, bei naujai patvirtinto mažosios bendrijos juridinio asmens skirtumus:

Lentelė 2. Juridinio asmens formos

Kriterijus Mažoji

bendrija Individuali įmonė (IĮ) Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)

(23)

Teisinis

reglamentavimas LR Mažųjų bendrijų įstatymas, LR CK LR individualių įmonių įstatymas, LR CK LR akcinių bendrovių įstatymas, LR CK Rūšis pagal dalyvių atsakomybę Ribotos civilinės

atsakomybės Neribotos civilinės atsakomybės

Ribotos civilinės atsakomybės

Steigimo

dokumentas Įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudaryta mažosios bendrijos steigimo sutartis arba steigimo aktas. Pasirašyti steigiamos mažosios bendrijos nuostatai.

Nuostatai Steigimo aktas arba steigimo sutartis

Minimalus

įstatinis kapitalas - - 10 000 Lt Steigėjas (-ai), Fiziniai asmenys Savininkas gai

būti tik fizinis asmuo Akcininkai (ne daugiau 250). Gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys

(24)

Valdymo organų

strukūra MB steigėjai (nariai) gali pasirinkti vieną iš dviejų MB organų struktūrų: - kai MB yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu yra ir valdymo organas - kai MB yra narių susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - mažosios bendrijos vadovas, su kuriuo būtų sudaroma civilinė sutartis. Privalo būti vadovas (juo yra savininkas arba kitas asmuo, jei tai numatyta nuostatuose) Privalo būti vadovas (pvz. direktorius, prezidentas ir t.t.). Gali būti formuojamas kolegialus valdymo organas − valdyba ir kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba

Renkantis juridinį asmenį svarbu atsižvelgti į įmonės veiklos pobūdį, gaminamą produkciją ar teikiamas paslaugas, įvertinti įmonės mokestinę sistemą, strategiškai įvertinti įmonės ateities galimybes. Šiuo metu populiariausia išlieka uždaroji akcinė bendrovė. Atsižvelgiant į e. verslo specifiką, sudėtinga nustatyti geriausiai tinkančią juridinę formą, todėl kiekvieno verslininko pasirinkimas yra individualus sprendimas.

Plačiau analizuojant e. verslo teisinę sistemą pastebima, kad šio modelio verslas susiduria su keletu teisinių spragų:

(25)

Nėra e. verslui reikalingų santykių ir procesų reglamentavimo (neįteisintas elektroninis dokumentas, nereglamentuotos sankcijos už elektroninius nusikalstumus, pilnai neįgyvendinta e. parašo politika ir kt.)

Teisinė aplinka riboja e. verslo globalumą.

Tačiau nepaisant dar nesukurtų teisinių sistemų, galima pastebėti ir teigiamus poslinkius elektroninėjė erdvėje ir e. versle:

Kuriasi įmonės, kurios teisėtai įmonių dokumentus ir duomenis saugo internetiniuose serveresiuose ir duomenų bazėse.

Atitinkamai populiarėja elektroninio parašo naudojimas tvirtinanat dokumentus, pasirašant sutartis.

Siekiama supaprastinti elektroninių sutarčių užskaitomumą ir suteikiama galimybė sutartis pasirašyti elektroniniu parašu.

Viena iš didesnių teisinių spragų stabdančių e. verslo augimą – negalėjimas pasiūlyti itin konkurencingos produkto kainos. Lietuvos įstatymuose nėra numatytų lengvatų prekybai internetu, o tai galėtų efektyviai skatinti e. verslo plėtrą ir tradicinio verslo perėjimą į šią verslo formą. E. verslą reglamentuojančių įstatymų leidyba gali suteikti didesnį pasitikėjimą šia verslo forma bei atitinkamai sudaryti įstatymai, kuriais būtų sukuriamos palankesnės sąlygos steigti e. verslą, skatintų didesnį šios naudingos ekonomiškai verslo formos steigimą bei atitinkamos teisinės sąlygos darančios įtaką e. verslo veiklai: elektroninių dokumentų naudojimo įteisinimas, konfidencialumo, privatumo užtikrinimas, statistinių duomenų rinkimo įsteisinimas.

1.1.3.

Ekonominė aplinka

Labiausiai pastebimas elektroninio verslo augimas buvo sunkmečio laikotarpiu Lietuvoje. Daug parduotuvių, siekdamos taupyti kaštus,

(26)

perkėlė savo verslą į elektroninę erdvę: nereikia nuomotis patalpų, samdytis pamainomis dirbančio personalo, daugelis funkcijų atliekamos automatizuota sistema, galima verstis maksimaliai sumažinus darbuotojų skaičių, galima dirbti namuose, užsakinėti produkciją tiesiogiai iš tiekėjų ar minimaliai sandėliuoti. Tuo pačiu atsivėrė ir naujos rinkos galimybės, pasiekti daugiau vartotojų, prisitraukti naujus rinkos segmentus ir naudoti rinkodaroje visas internetines priemones (t.y socialiniai tinklai, internetinės svetainės optimizavimas ir t.t).

Iš kitos pusės elektroninis verslas itin sklandžiai dera su šiuolaikinio verslo savybėmis, kurios reikalauja iš verslo judrumo, greitos reakcijos į rinkos pokyčius, galimybės verslą perkelti į bet kurią šalį, atviros sienos suteikia e. verslui didesnę globalumo galią. Galima išskirti keletą e. verslą apibūdinančių veiksnių:

galimybė kurti globalų verslą, neapsiribojant Lietuvos rinka; galimybė pradėti verslą su mažesniu kapitalu;

galimybė pritraukti investuotojus ne tik iš vietinės šalies; sumažinami paskirstymo kanalai.

Ekonominės aplinkos perspektyvoje skatindama e. verslo plėtotę Lietuva įgyvendina socialinės ekonomikos plėtros strategiją.

Ekonominiu aspektu pagrindinė nauda, kuriant e. verslą - įmonės konkurencinio pranašumo įgyjimas. Tradicinio verslo perkėlimas arba dalies funkcijų diegimas elektroninėje erdvėje leidžia įmonei užimti atitinkamą rinkos poziciją, sukuria galimybę pritraukti naujus vartotojus, rasti tiekėjus ar partnerius ir elektroninėje erdvėje.

Galima išskirti keletą veiksnių, kuriančių e. verslo konkurencinį pranašumą:

(27)

galimybė produkciją parduoti tiesiogiai vartotojui be jokių tarpininkų,

pristatyti teikiamas paslaugas ar produkciją platesniam vartotojų ratui,

mažinamos sąnaudos ir taupomi ištekliai, kas sąlygoja ir kainos mažėjimą,

galimybė naudotis elektroninės rinkodaros teikiamomis naudomis,

galimybės produktą išsamiai pristatyti vartotojui,

didesnės galimybės kurti tarptautinį verslą, arba pereiti į tarptautines rinkas ir t.t.

Konkurencinis pranašumas išskiriamas kiekvienai produkcijai skirtingai, todėl veiksniai taip pat nustatomi subjektyviai įmonės gaminamai produkcijai.

1.1.4.

Socialinė – kultūrinė aplinka

Virtualioje aplinkoje e. verslo formos dalyviais išlieka virtualūs asmenys. Virtualiais asmenimis gali būti asmenys ar institucijos, kurie bendrauja virtualioje erdvėje.

Nuo pačios e. verslo atsiradimo pradžios Lietuvos rinkoje pastebėtas vartotojų atsargumas perkant internetu ar naudojantis kitomis elektroninėmis paslaugomis. Šis reiškinys nėra vis dar plačiai nagrinėjamas, tačiau galima susidaryti kultūrinį Lietuvių tautos bruožą. Nors teigiama, kad internete informacijos galima rasti daug ir įvairios, sakoma, kad e. verslo vartotojas vengia pirkti dėl informacijos stokos ir mitų, kad pirkimas internetu yra labai nesaugus. Internete pasitaiko apgavysčių ir sukčiavimo atvejų, plinta nepatenkintų vartotojų nusiskundimai ir tai daro didelę neigiamą įtaką vartotojo apsisprendimui pirkti internetu. Tačiau žvelgiant iš kitos pozicijos pasitaiko visokių probleminių situacijų perkant ir tradiciniu būdu. Reikia atsižvelgti į tai, kad žmonės daug

(28)

labiau linkę viešinti neigiamą rezultatą nei teigiamą, todėl apie apsipirkimą elektroninėje erdvėje pateikiama daugiau neigiamų komentarų.

Nepaisant kūltūrinių kliūčių e. komercijai, galima teigti, kad būtent socialiniai veiksniai turi didžiausią įtaką e. verslo plitimui:

Informacinių technologijų naudojimo paplitimas ir varotojų priklausomumas (IT naudojimas darbe, namuose, laisvalaikio metu, virtualioje erdvėje praleidžiamas laikas per dieną).

E. verslo virtualumas ir betarpiškumas (kiekvienas vartotojas gali naudotis internetu neribotai, aplankyti neribotą kiekį internetinių svetainių, praleisti neribotą laiką virtualioje erdvėje, bei surinkti neribotą kiekį reikalingos informacijos).

E. verslo procesai nesudėtingai perprantami ir kiekvienam vartotojui prieinami, tai suteikia neribotas verslo plėtros galimybes, o vartotojai sėkmingai gali įsitraukti į įvairius procesus.

Statistikos departamento atliktas tyrimas rodo, kad internetu naudojasi 67% gyventojų, tačiau perka internetu tik 14% apklaustųjų. Socialinėje - kultūrinėje aplinkoje vis dar yra barjierų, kurie stabdo vartotojų naudojimąsi e. verslo teikiamomis paslaugomis ar produkcija. Lietuvos pirkėjai vis dar atsargesni ir daugiau linkę rinktis tradicinį pirkimo būdą. Pastebėta, kad vartotojas viską apie produktą išanalizuoja internete, lygina kainas internetinėse svetainėse, e. parduotuvėse ir į parduotuvę ateina galutinai įsigyti išsirinktą prekę. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimas internetu gali sutaupyti vartotojui laiko, pinigų ir galima prekę gauti tiesiai į namus yra išskiriamos kelios prekių grupės, kurias

(29)

vartotojai labiausiai vengia įsigyti internetu - drabužiai ir avalynė, lengviausiai įsigyjamos įvairios paslaugos (pvz: dovanų kuponai). Socialiniu - kultūriniu aspektu svarbu išsiaiškini kiek yra pažengęs vartotojas, koks kompiuterinis raštingumas, kokio naujumo technologijomis vartotojas naudojasi. Svarbu įvertinti galimų įsilaužimų į e.verslo sistemas riziką, virusų ataką, kokių priemonių reikės imtis norint užtikrinti saugų duomenų perdavimą.

Iš verslo pusės aiški tendencija, jog formuojasi aplinka skatinanti savo įmonę pristatyti virtualioje aplinkoje.

Lentelė 3. Įmonės, turinčios interneto tinkalapius ir svetaines (šaltinis Statistikos departamentas)

2008 2009 2010* 2011

Iš viso 54,4 61,7 65,2 67,7

Apdirbamoji gamyba 53,3 63,2 69,3 68,0

Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas; vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

53,0 55,1 62,2 72,8

Statyba 49,2 53,2 55,5 68,0

Prekyba 53,3 62,6 64,7 64,8

Transportas ir saugojimas 42,8 45,1 47,2 54,8 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų

veikla 49,2 54,3 58,6 71,3

Informacija ir ryšiai 84,2 89,4 91,2 94,0

Finansinė ir draudimo veikla 82,3 86,3 84,4 … Nekilnojamojo turto operacijos 56,1 51,9 68,4 62,7 Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 76,5 87,3 86,5 79,4 Administracinė ir aptarnavimo veikla 71,3 71,6 76,1 76,7

(30)

Į D O M U :

Pasaulyje daugiau nei 50% mobiliųjų telefonų vartotojų naudoja išmaniuosius telefonus. Tuo tarpu Lietuvoje išmainiaisiais telefonais naudojasi apie 500 000 gyventojų (2012 metų duomenimis).

Internetinė svetainė laikoma pirmu žingsniu elektroninio verslo link. Maža verslo dalis savęs dar nepristato virtualioje aplinkoje. Iš statistikos departamento pateiktų duomenų matoma, kad didžioji dalis įmonių susijusių su informacija ir ryšiais turi internetinę svetainę (t.y 94,0%). Taip pat pagal veiklos sritis labai platus įmonių spektras save pristato virtualioje erdvėje.

1.1.5.

Technologinė aplinka

Kiekvienais metais yra rengiama pasaulinė informacinių technologijų ataskaita „Global Information Technology Report 2012”. 142 šalys išanalizuotos pagal 53 kirterijus į kuriuos įeina: politinė, teisinė bei verslo aplinka, pasirengimas naudoti informacines technologijas, naudojimosi jomis paplitimo lygis bei informacinių technologijų įtaka šalies gyvenimui. Lietuvuva pagal ataskaitą vertinama itin gerai:

Lietuvos pasirengimas naudotis IT 22 vieta Pagal gyventojų IT srities raštingumą 4 vieta Pagal internet ryšio paslaugų kainas 10 vieta Pagal IT naudojimąsi 35 vieta pasaulyje.

Pagal šalyje įmonių besinaudojančių internetu skaičių 7 vieta

Pagal mobiliųjų telefonų naudojimosi lygį 12 vieta.

Pagal tai kiek Lietuvos valdžios institucijos skiria dėmesio informacijos ir komunikacijos technologijoms, šalis užima 70 vietą.

Technologinę aplinką apibūdina keletas esminių veiksnių:

(31)

asmeninių kompiuterių ir individualių technologijų paplitimas

interneto sparta ir kokybė,

technika (kompiuteriai, mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir t.t),

gyventojų kompiuterinis raštingumas.

Technologinės aplinkos tendencijos leidžia mums pastebėti, kuria kryptymi ir į ką atkreipiant dėmesį reikėtų vystyti e. verslą. Iš esmės technologijų kitimo sparta labai didelė, nuolat atsiranda nauji patobulinti kompiuteriai, šiuo metu Lietuvos vartotojais sėkmingai naudoja išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Rinkos analizė ir stebėjimas padeda suvokti, kuo gyvena šiandieninis vartotojas ir kokias technologijas naudoja, tik tai žinodamas verslas gali sėkmingai priimti ir įgyvendinti e. verslo sprendimus.

Anot statistikos departamento daugiausiai namų ūkių internetu naudojasi kompiuterio pagalba ir jau pastebimas augimas interneto naudojimo mobiliuosiuose telefonose. Dauguma (70%) namų ūkių, neturinčių interneto prieigos namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių nesinaudota internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, reikiamų įgūdžių neturėjimas ar galimybė naudotis internetu kitur. Dauguma (74%) asmenų, kurie 2012 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, penktadalis (22%) – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien.

(32)

Pav. 4. Namų ūkiai, turintys asmeninius kompiuterius ir interneto prieigą (procentais) (šaltinis Lietuvos Statistikos departamentas) Informacinių technologijų sprendimai e. versle gali būti laikomi nuo minimalios komunikacijos iki aukščiausio lygio aptarnavimo sistemų diegimo. IT prendimai taip pat laikomi konkurencinio pranašumo didinimo veiksniu, todėl e.verslas neatsiejamas nuo IT sprendimų. Didėjančios informacinių technologijų galimybės, atsinaujinimo sparta, diegimo įmonėse greitis suteikia pagrindą intensyviai konkurencijai ir e. verslo globalumui.

1.1.6.

Ekologinė aplinka

Daugelis įmonių naudodamos IT siekė mažinti daromą poveikį aplinkai: 82 procentai įmonių siekė mažinti popieriaus sunaudojimą spausdinimui ir kopijavimui, 64 procentai įmonių darbo vidaus taisyklėse reglamentavo elektros energijos taupymo siekius (28% naudojo IT programas, optimizuojančias energijos suvartojimą verslo procesuose). 52 procentai įmonių stengėsi fizines keliones keisti virtualiais susitikimais – telefono, vaizdo ar interneto konferencijomis, 42 procentai – teikė darbuotojams nuotolinę prieigą prie įmonės e. pašto sistemos, dokumentų ar programų (Statistikos departamentas).

(33)

VERTA ŽINOTI

Plačiąja prasme apžvelgiant e. verslo diegimo ar kūrimo aspektus reikia atsiželgti į tuo metu veikiančias aplinkas. E. verslo modelio principuose nėra skiriama daug dėmesio politinei, teisinei, ekonominei, socialinei - kultūrinei, technologinei ir tuo labiau ekologinei aplinkai. Galima pastebėti, kad dažniausiai verslas veikia vietinėje rinkoje ir atsižvelgia tik į būtiniausius e. verslui aspektus: teisinę sistemą, ekonominę aplinką bei technologinius pokyčius. E. verslo varomoji jėga - technologijos ir technologijų inovacijos, jos suteikia e. verslui išskirtinumą, efektyvumq diegiant sistemas bei siekiant gauti didesnes pajamas.

Trumpai apie kiekvieną aplinką, vertinant jų įtakos laipsnius:

Politinė aplinka – mažas įtakos laipsnis pirmosiose e. verslo stadijose. Tačiau pereinant į tarptautines rinkas aktualus šalies politinis įvaizdis, bei politinė situacija.

Teisinė aplinka – iš esmės daro didelę įtaką verslo valdymo sistemoms. Kuriant e. verslą esminis dalykas - tinkamai pasirinkti juridinę verslo formą, įvertinti kiekvienos privalumus ir trūkumus, bei rinktis tokią, kuri padėtų sėkmingai vystyti įmonės koncepciją. Teisinės sistemos išmanymas bene kiekvieno verslo konkurencinis pranašumas. Kaip ir vartotojas turi žinoti savo teises, taip ir verslas (nepaisant to kokia forma jis vykdomas) turi žinoti jį supančios teisinės sistemos aktualijas.

Ekonominė aplinka – sunkemčio laikotarpiu e. verslas įmonėms tapo viena iš verslo tobulinimo galimybių, naujų vartotojų pritraukimo, naujų segmentų užėmimo įrankiu. Įmonės į e. verslą žvelgė kaip į galimybę sunkiomis sąlygomis suteikti dar vieną postūmį tradiciniam verslui išlikti.

(34)

Socialinė – kultūrinė aplinka – daugiausiai siejama su vartotojų polinkiu pirkti internetu. Šiuo metu vartotojai vis dar privengia įsigyti prekes ar paslaugas internetu, tačiau pavyzdžiui banko paslaugomis naudojasi vos ne kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Tuo tarpu vartotojai tampa informacijos rinkėjais ir internetiniuose portaluose dažniausiai išanalizuoja produkto ar paslaugos kainą, aprašymus ir į parduotuvę ateina įsigyti jau galutinai apsisprendę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikinis vartotojas tampa vis įnoringesnis, jam svarbu ne tik kokybės ir kainos santykis, tačiau ir laikas, paslaugų teikimo ar produkcijos pristatymo greitis ateities perspektyvoje barjierą prikti internetu peržengs vis didesnis skaičius vartotojų.

Technologinė aplinka – e. verslo varomoji jėga. Technologinės inovacijos suteikia galimybę reguliariai atnaujinti e. verslo funkcijas, skatina plėtrą ir generuoja įmonei didesnes pajamas. E. verslo pradžios eroje technologijos buvo sąlyginai brangios, šiuo metu technologijų rinka yra gana konkurencinga, kas sąlygoja kiekvienam verslui įsigyjant technologijas patrauklesnę kainą. Tačiau vienas svarbiausių dalykų, sparti technologijų kaita ir šiuo atžvigliu e. verslo atstovai turi būti pasirengę nuolat atnaujinti technologijas, bei diegti naujas ir atitinakmai į tai investuoti, o to pasėkoje tapti konkurencingais rinkoje.

Ekologinė aplinka – labai mažai nagrinėjama e. verslo aspketu, nes gan dviprasmiškai suprantama. Vienu atveju e. verslo įmonė sutaupo popieriaus išteklius, kitu atveju kompiuteris ir technologijos neveiktų be elektros. Ekologinė aplinka šiuo metu turi mažiausią įtakos laipsnį e. verslo funkcionavimui.

Aplinkos aptartos kaip pirminis rodiklis į kurį reikėtų atitinkamai atsižvelgti, kuriant ar diegiant e. verslo sistemas. Sekančiuose skyriuose bus analizuojami e. verslo modeliai ir labiausiai paplitę bei e. versle rekomenduojami naudoti įrankiai.

(35)

Gerosios praktikos pavyzdys

KaSiulai.lt

apie įmonė pasakojo direktorė Aušra Kilinskienė Trumpai apie įmonę

UAB ,,KaSiulai.lt“ pradėjo veiklą 2007 metais. 2007-aisiais metais internetinė parduotuvė www.kaSiulai.lt atsirado iš asmeninio poreikio konkrečiai siuvinėjimo priemonėms, kurių asortimentas tuo metu Lietuvoje buvo gan siauras. Ir iš smalsumo padaryti „savo verslą“, iš noro dirbti sau. Laikui bėgant asortimentas plėtėsi, klientų daugėjo, šalia siuvinėjimo priemonių atsirado giminingos prekės mezgimui, siuvimui, vėlimui ir t.t. Šiuo metu UAB ,,KaSiulai.lt“ viena didžiausių rankdarbių priemonių internetinių parduotuvių Lietuvoje ir turi 2 tradicinės formos parduotuves Kaune bei Vilniuje. Pirmi žingsniai

Renkansti e.verslo kryptį buvo svarbu, kad būtų galimybė pasiekti visus pirkėjus, kurie mėgsta rankdarbius: tiek tą, kuris gyvena sostinėje, tačiau taupo laiką ir perka internetu, tiek tą, kuris gyvena kaime, kur tokių parduotuvių nėra. Kaip sako direktorė Aušra Kilinskienė: „Logika buvo tokia – siuvinėtojų mūsų mieste nedaug, o per visą Lietuvją jų susidaro nemažai.“

Investicijos

UAB „KaSiulai.lt“ investicijas galima suskirstyti į tris dalis: pinigai veiklos įteisinimui (mažiausia dalis), lėšos internetinės parduotuvės sukūrimui ir didžiausia dalis prekių užsipirkimui. Šiuo metu steigiant e. verslą galimybės daug platesnės, galima rinktis nuo paprastesnių nebrangių svetainių nuomos iki unikalių konkrečiai

(36)

verslo rūšiai pritaikytų svetainių. Be tokiu atveju direktorės Aušros Kilinskienės nuomone, e. verslo įkūrimas reikalauja mažiau investicijų negu tradicinė parduotuvė.

Tradicinė prekyba ir e. verslas

UAB ,,KaSiulai.lt“ jungia tiek tradicinę prekybą tiek e.verslą, direktorės Aušros Kilinskienės teigimu tai tikrai išėjo į naudą: ,,Kadangi mūsų prekė ne pirmo būtinumo, o emocinė (pvz: perkant mezgimo siūlus norisi juos paliesti, pažiūrėti ar tikrai jums tinka pasirinkta spalva ir t.t.), laikui bėgant pajutom „gyvos“ parduotuvės būtinybę. Toks modelis „internetinė prekyba + „gyva“ parduotuvė“ tikrai pasiteisino. Žmogus internete pasidomėjęs įdomia jam preke, ateina įsitikinti ar tai tikrai tai, ko jam reikia. Kartą nupirkęs gyvai, sekantį kartą galbūt pirks internetu. Yra nemažai klientų, kurie pasirenka prekes internete ir jas atsiima atsiskaitydami parduotuvėje. Mūsų nauda tokia, kad klientas jau pasiskaitė apie prekę internete, mažiau laiko reikalauja jį aptarnaujant. Be to, „gyvai“ dirbanti įmonė galutiniam vartotojui atrodo patikimesnė nei ta, kuri yra nežinia kur, nenurodytas joks veiklos adresas.“

Gera paradžia puse darbo, bet....

E. verslas suteikia galimybę pasiekti klientus bet kurioje vietoje. Taip pat internete prekę galima labai išsamiai aprašyti, klientui suteikiama daugiau informacijos ir patogu išsirinkti. E.verslui būdingas greitis – apsipirkimas neužima daug laiko. Elektroninė erdvė patogi informatyviai pristatyti naujienas. Tačiau neišvengiamai susiduriama ir su problemomis. Visos problemos anot vadovės yra įveikiamos, tačiau kitos tikrai trikdo verslą t.y neambicingi konkurentai, įvaldę „copy – paste“ sistemą. Be to nemaži bankų įkainiai už kiekvienos įmokos priėmimą (kasiulai.lt perkamų prekių sumos neretai būna nedidelės, o įkainiai tokie patys kaip ir didesnei sumai).

(37)

E. verslo vartotojas koks jis?

Trumpai vartotojas yra: dirbantis, taupantis laiką, išprusęs, smalsus – mėgsta palyginti ir renkasi jam patraukliausią variantą, ieškantis gerų pasiūlymų.

O kaip pritraukti vartotoją?

Vartotoją kiekvienas verslas gali pritraukti įdomiu, plačiu, kokybišku prekių asortimentu, maloniu aptarnavimu, patarimais, naujovėmis. UAB „KaSiulai.lt“ parduodamos prekės yra patikimų gamintojų, kokybiškos, todėl ne pačios pigiausios. Sunkiausia su tais vartotojais, kurie yra įpratę pirkti pigias priemones, tačiau išbandžius gerą prekę už tokią kainą, vartotojas grįžta ir antrą ir kitus kartus, nes mato akivaizdų skirtumą.

Dirbti ar ne dirbti e. versle?

Kaip sako direktorė Aušra Kilinskienė: „Taip, žinoma rekomenduočiau. Tiek parduodantiems prekę, tiek paslaugą. Tiesiog reikia pagalvoti, kaip patogiau jūsų klientui jus pasiekti. Kokybiškas, greitas aptarnavimas šiandien labai konkurencingas. Pereiti vien tik prie elektroninio verslo nevertėtų, tačiau esamą veiklą papildyti internetinėmis paslaugomis tikrai verta. Tik pradedant e.verslą, mano manymu, svarbu „nekartoti: kitų, turėti savo braižą, išskirtinumą. Todėl prieš pradedant reikėtų pagalvoti, kuo būsite patrauklūs būtent Jūs. Internetinių parduotuvių sparčiai daugėja, tokioje masėje būtina išsiskirti“

(38)

2.

E-verslo tendencijų analizė

Mokslininkai teigia, jog e. verslo evoliuciją galima skirstyti į tokius etapus:

Pirmoji e. verslo fazė (1995 – 2000 m.). Organizacijos internete pirko įvairius neišbaigtus informacinių technologijų sprendimus, kuriuos bandė pritaikyti prie savo verslo procesų.

Antroji e. verslo fazė siejama su 2000 m. įvykusiu informacinių technologijų ir telekomunikacijų rinkos nuosmukiu. Tuomet buvo identifikuoti keli nesėkmingi e.verslo modeliai, dėmesys telktas į kaštų mažinimo problemos sprendimą, diegiant informacines komunikacines technologijas versle.

Trečioji e. verslo fazė siejama su dabartimi. Šioje fazėje jau yra sukurta ir brandinama informacijos stuktūra, kuri pašalino visas dilemas dėl e. verslo svarbos ir būtinumo, realizuojant šiuolaikinį verslą.

Tuo tarpu Europos Komisijos D4 padalinys „IKT konkurencingumui ir naujovėms“ (2008) e. verslo raidą apibūdina 3 etapais:

E. verslas 1.0 – interneto proveržis.

E. verslas 2.0 – konservatyvesnis išlaidų mažinimo periodas, po sprogusio naujojo ekonomikos burbulo šio amžiaus pradžioje.

E. verslas 3.0 – visuotinės skaitmeninės vertybių sistemos siekis – naujas elektroninio verslo raidos ciklas.

Abiem atvejais sutinkama, jog šiuo metu veikia trečiasis raidos etapas. E.verslas tapo neatsiejama tradicinio verslo dalimi ir užima vis didesnę verslo struktūros dalį. Toliau skyriuje apžvelgsime Lietuvos ir pasaulio tendencijas.

2.1.

E-verslo tendencijos pasaulyje

Paskutiniais duomenimis pasaulyje yra kiek daugiau nei 7 milijardai gyventojų ir beveik 2,5 milijardo yra interneto vartotojai. Šiandien

(39)

elektroninis verslas yra viena populiariausių verslo formų. E. komercijos rinka laikoma viena iš sparčiausiai augančių Europoje. Pasaulis atrado apsipirkimo internetu kultūrą ir kitus elektronio verslo teikiamus privalumus.

Šiuo metu išskiriamos tokios e. verslo tendencijos pasaulyje:

Mobiliųjų įrenginių dominavimas. Spėjama, jog mobilieji įrenginiai nurungs asmeninius kompiuteris kaip vieni patogiausių interneto įrenginių pasaulyje. Planuojama, jog 2015-aisiais daugiau nei 80% parduodamų telefonų bus išmanieji. Verslininkams tai reiškia, jog nebegalima apsiriboti viena standartizuota platforma (pvz. Windows), o reikia tapti lanksčiais ir prieinamais įvairiose aplinkose.

„Debesų kompiuterijos” augimas. Vartotojai vis daugiau

skaitmeninio turinio saugo „debesyse“, o ne asmeniniuose kompiuteriuose ar atmintinėse. Asmeniniai „debesys“ tampa jungtimi, vienijančia įvarius įrengimus, taigi svarbu, jog mobilusis įrenginys taptų kuo patogiau valdomas.

„Atminties kompiuterija“. Tai technologija, galinti sumažinti tam tikrų procesų laiką iki minučių ar net sekundžių – leidžiant jiems būti teikiamiems realiu laiku ar beveik realiu laiku „debesų“ pagalba.

 Tikėtina, jog daugelis pardavėjų pristatys „atminties kompiuterijos“ produktus per ateinančius dvejus metus ir tai taps plačiai naudojama.

Integruotos ekosistemos. Pramonė tolsta nuo silpnų nevienalyčių metodų link integruotų sistemų ir ekosistemų. Mažesnės sąnaudos ir naudojimo paprastumas bei didesnis saugumas sąlygoja šios tendencijos augimą.

„Internetas daiktuose“. Sparti interneto plėtra į vartotojų turimus irenginius bei plataus vartojimo prietaisus sąlygoja technologijų tendencijas, kurios palaiko įterptų jutiklių, vaizdo atpažinimo ar NFC apmokėjimo technologijas.

Pasaulyje dominuojant e. komercijai, 2012-aisiais sudarytas 10 šalių, turinčių patraukliausias elektroninės komercijos rinkas, sąrašas:

(40)

Kinija – 23 milijardų JAV dolerių internetinių pardavimų rinka. Nuo 2006 metų šios šalies e. komercijos rinka auga 78% kasmet ir tikimasi, jog per ateinančius penkis metus pasieks 81 milijarda JAV dolerių.

Kinija turi 513 milijonų interneto vartotojų ir 164 milijonus pirkėjų, perkančių internetu, kuriuos motyvuoja žemos kainos, nuolaidos, nemokamas pristatymas ir pan. Kinijos interneto pirkėjai vertina galimybę perskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus ir apžvalgas apie parduotuves, produktų ar paslaugų kokybę. Plataus vartojimo elektronikos ir aprangos pramonė yra populiariausios kategorijos tarp šios šalies pirkėjų. Aprangos prekė pritraukia daugiau nei pusę visų pirkėjų internetu (tiek vyrų, tiek moterų). Taip pat populiarios ir grožio prekės - beveik pusė kinių, gyvenančių didžiuosiuose miestuose perka šias prekes internetu.

Internetinėje mažmeninėje prekyboje dominuoja vietiniai Kinijos prekybininkai, tokie kaip 360Buy, Taobao ir Paipai. 360Buy pagrinde internetu parduodantys elektronikos prekes išsiplėtė į aprangos, maisto, kosmetikos bei knygų sektorius. Įmonė valdo 16% rinkos ir laikoma kiniška amazon.com versija. Tarptautinės mažmeninės prekybos lyderiai, tokie kaip Carrefour, Tesco ar Wal-Mart bando užimti tam tikrą rinkos dalį internetinės prekybos srityje. Kiti užsienio mažmeninikai, tokie kaip Ispanijos aprangos tinklas Zara ar prabangos prekių pardavėjai Net-A-Porter nedaug atsilieka nuo jau įsitvirtinusių e. verslo įmonių.  Brazilija. Šioje šalyje yra 80 milijonų interneto vartotojų,

kurie apsipirkdami internetu išleidžia 10,6 milijardus JAV dolerių per metus. Tai daugiausiai išleidžianti valstybė Lotynų Amerikoje. Planuojama, jog iki 2017-ųjų šalies pardavimai internete sieks 18,7 milijardus JAV dolerių.

(41)

Stipri ir auganti šalies vidurinioji klasė pagrindiniai apsipirkimų internete vartotojai. Šiems pirkėjams yra aktuali kaina, nemokamas pristatymas ir apmokėjimas be papildomų mokesčių, o taip pat jie yra aktyvūs grupinių pirkimų portalų vartotojai ieškantys, kuo geresnių pasiūlymų. 2011-aisiais 10 milijonų brazilų atliko daugiau nei 20 milijonų operacijų grupinių pirkimų portaluose. Technika ir butinė elektronika yra populiariausios internetu parduodamos prekės. Aprangos prekės išlieka išimtinai perkamu produktu, kadangi madingieji brazilai vis dar vertina socialinę patirti apsipirkti parduotuvėje.

Vietiniai šalies mažmenininkai įsitvirtine rinkoje. Vietinė elektronikos prekių įmonė Magazine Luiza siekia padidinti internetinius pardavimus, besiskverbdama į Lotynų Amerikiečių didžiausią socialinių tinklų bazę. Įmonė skatina vartotojus atidaryti savo skaitmeninę Luiza parduotuvę Facebook ar Orkut socialiniame tinklapyje ir parduoti produktus savo draugams ir šeimos nariams. Šie socialniai verslininkai gauna nuo 2,5 iki 4,5 procentų komisinių.

Nors Brazilijoje e. komercijos rinka klęsti, šalis turi sunkumų su logistika ir internetinių mokėjimų saugumu. Kovai su šiomis problemomis šalies vyriausybė investavo į oro ir laivybos uostus bei skaitmeninės komercijos įstatymų stiprinimą.

Rusija. Šalis turi didžiausią interneto vartotojų populiaciją Europoje – 60 milijonų, iš kurių 15 milijonų apsiperka internetu. Rusijos e. komercijos rinkai tenka 9 milijardai JAV dolerių per metus ir spėjama, jog iki 2016-ųjų ši rinka išaugs iki 16 milijardų JAV dolerių.

(42)

Tam, kad išlaikyti internetinių pardavimų augimą, valstybė turi susirūpinti skurdžia pristatymo infrastruktūra bei vartotojų nepasitikėjimu pristatant prekes. Rusai dažniau perka grynaisiais dėl to, jog tik vienas iš penkių namų ūkių turi kreditinę kortelę. Šalis labai priklausoma nuo krovinių gabenimo geležinkeliais, todėl prekės pristatymas, perkant internetu, kartais gali užtrukti savaitę ar ilgiau, pristatant į provincijas. To pasėkoje, 70% visų internetinių pardavimų koncentruoti Maskvoje ir Sankt Peterburge, o 20% - antrojo lygio miestuose, turinčiuose daugiau nei po 1 milijoną gyventojų.

Tiek vietiniai, tiek užsienio mažmenininkai investuoja į e. komercijos operacijas šioje šalyje, kad užsitikrintų pozicijas būsimo augimo periodu. Pirmaujanti Rusijos bakalėjos prekių įmonė X5 Retail Group neseniai sukūrė elektroninių pardavimų svetainę, kai tuo tarpu Prancūzijos mažmenininkas Auchan planuoja įkurti prekių atsiėmimo taškus, perkantiems internetu. Ispanų aprangos grupės ženklas Mango paskelbė planus tęsti ekspansiją internete, parduodant prekes savo asmeninėje ir kitose el. Parduotuvėse.

Rusijos e. komercijos rinkai trukdo prasta skaitmeninio vartotojo apsaugos teisinė sistema bei aktyvi skaitmeninio turinio cenzūra. Norint sėkmingai veikti rinkoje, būtina užsitikrinti šalies vartotojų pasitikėjimą, o dažniausiai tai daroma organizuojant akcijas bei tobulinant klientų aptarnavimą (pvz. Ozon klientų aptarnavimo servisas veikia 24/7, tuo tarpu M video siūlo 5% nuolaidą perkant internetu).

(43)

Čilė. Pažangios technologijos ir telekomunikacijų infrastruktūra bei aktyvi pirkėjų internetu bazė lėmė šalies e. komercijos augimą 27% nuo 2006-ųjų metų. 71% Čilės interneto vartotojų perka internetu ir tai yra didžiausias skaičius iš tyrimui atrinktų 30 valstybių. Tačiau maža rinka turi įtakos šalies elektroninės komercijos apimčiai – 749 milijonai JAV dolerių.

Šalies vartotojai nebijo pirkti internetu – vidutiniškai vienas namų ūkis turi 4 kreditines korteles ir išleidžia apie 158 JAV dolerius per metus perkant internetu (vidutinė visos Lotynų Amerikos išleidžiama suma internetiniams pirkiniams – 44 JAV doleriai per metus). Tikimasi, per artimiausius 5 metus padidinti pajamas iš internetinių pardavimų iki 1,5 milijardų JAV dolerių.

Vietiniai Čilės mažmenininkai kontroliuoja rinka, tačiau tarptautiniai prekybininkai siekia įsitvirtinti rinkoje taip pat. Kaip pavyzdys: vietinė įmonė Falabella, bandanti išlikti dominuojančia e. komercijos rinkoje, investuoja į įmonės sėkmę. Jie sukūrė logistikos tinklą, protingai nustatantį pristatymo maršrutus, tiesioginį prekės pristatymo stebėjimą, patogią gražinimų sistemą.

Meksika. Antra pagal rinkos dydį internetinių pardavimų rinka (po Brazilijos), siekianti 1,2 milijardus JAV dolerių per metus. Kadangi vis daugiau meksikiečių turi prieigą prie interneto, prognozuojama, jog 2016 pardavimų apimtys sieks 4,4 milijardus JAV dolerių.

Nepaisant savo potencialo, didžiausia problema šaliai išlieka prasta technologinė infrastruktūra. Vartotojai, vengdami daugiau mokėti už interneto ryšio paslaugas, naudojasi lėtu ir pigesniu internetu. Nepaisant trikdžių, Meksika siūlo tokių e. komercijos naujovių: BanWire sistema, leidžianti

(44)

vartotojams pirkti internetu, atsispausdinti pirkimo kvitą ir susimokėti už produktą artimiausioje parduotuvėje.

Tarptautiniai prekybininkai taip pat siekia išnaudoti Meksikos potencialą. Aprangos prekių ženklas Gap meksikiečiams siūlo pristatymą perkant iš JAV svetainės; įmonė turi ilgalaikį tikslą sukurti šios šalies poreikius atitinkančią svetainę. Wal-Marts Superama suteikia galimybę vartotojams užsisakyti klientams prekes internetu ir pasiimti jas (be papildomo mokesčio) artimiausioje parduotuvėje jau po dviejų valandų arba prekės gali būti pristatytos į namus valandos laikotarpyje už papildomą mokestį.

Jungtiniai Arabų Emiratai gali pasigirti pažangia technologine infrastruktūra, aktyvių interneto vartotojų duomenų baze ir stipria mažmeninės prekybos plėtra. Mažmeniniai pardavimai šalyje yra 9155 JAV dolerių vienam gyventojui – tai rodo, jog vartotojai turi pinigų ir gali juos išleisti perkant.

Nors dabartinė mažmeninės internetinės prekybos rinka yra ganėtinai maža (227 milijonai JAV dolerių), tačiau šalis yra kaip e.komercijos vartai tarp kitų nafta turtingų Artimųjų Rytų rinkų, dėl pažangios technologinės infrastruktūros, aukštų prekybos apimčių vienam gyventojui ir arabų kalbos. Souq – pirmaujanti mažmeninės prekybos internetu įmonė Artimuosiuose Rytuose – sukūrė svetaines Jungtinių Arabų Emiratų, Saudo Arabijos, Jordanijos ir Kuveito valstybėms, apjungdama savo mažmeninės prekybos tinklą. Tarptautiniai prekybininkai, tokie kaip Carrefour ar kavos prekės ženklo atstovai Nespresso (Nestle) testuoja šalies rinką pries išlėsdami regioną. Carrefour šalies vartotojams suteikia prieigą įsigyti daugiau nei 3 tūkstančius prekių, kai

(45)

kurių iš jų negalima įsigyti parduotuvėse, su nemokamu pristatymu perkant už tam tikrą sumą.

Tačiau yra keletas savybių, kurios gali trukdyti šalies e. komercijos plėtrai. Kreditinės kortelės skvarba tarp gyventojų yra nedidelė ir yra parduotuvių, teikiančių nemokamą pristatymą kaip įprastą paslaugą, o tai mažina apsipirkimo internetu paklausą.

Malaizija. Pusė namų ūkių šalyje turi asmeninius kompiuterius ir 56% populiacijos turi prieigą prie interneto. Malaizijos gyventojai aktyviai naudojasi tiek kreditinėm, tiek debetinėm kortelėmis, kas leidžia lengviau apsipirkti internetu. Be to, išvystyta šalies infrastruktūra užtikrina sėkmingą ir greitą pristatymą. Remiantis Pasaulio Ekonomikos Forumu, Malaizijos transporto sistema yra lygiavertė Jungtinių Amerikos Valstijų sistemai.

Daugiau nei pusė interneto vartotojų pirkdami remiasi asmeninėmis rekomendacijomis, paieškos sistemų rezultatais ar specialiais internete teikiamais pasiūlymais. Šiai dienai mažmeninės prekybos apimtys yra 250 milijonų JAV dolerių ir tikimasi dvigubai išaugusių rodiklių per penkerius metus. Šalis susiduria su kibernetinio saugumo problemomis bei vartotojų poreikiu paliesti ir realiai pamatyti prekes.

Šalies internetinės prekybos potencialas sudarytas užsienio valstybių prekybininkų: Vokietijos Rocket Internet GmbH sukūrė ir suprojektavo vietos versijas tokių projektų kaip Zappos ir Amazon; Zalora – Singapūro aprangos prekių pardavėjai internetine, veiklą šios šalies elektroninėje erdvėje pradėjo 2011-aisiais ir siūlo 48 val. pristatymas pristatymo, galimybę susimokėti pristačius prekes ir 30 dienų gražinimo galimybę.

Figure

Updating...

References

Related subjects :