Initial Negotiations: 1955 to

atlyginimas, individualus premijavimas, kasmeti- nės atostogos ir kt.

A. Maslow hierarchijoje poreikių tenkinimo erdvių suskirstymas į dvi grupes (darbo metu ir laisvalaikiu) padeda paaiškinti, kaip skirtingomis gy- venimo aplinkybėmis žmogus, siekdamas patenkinti savo poreikius, vertina save ir savo veiksmų motyvus įvairiose aplinkose. Pvz., darbuotojui gali rū- pėti tvarkinga darbo apranga, tačiau jis nebūtinai laisvalaikiu domisi savo aprangos klausimais; arba darbuotojas gali siekti plačių darbo socialinių ga- rantijų, bet būti dėl jų abejingas visuomeninio gyvenimo lygmeniu ir pan. Vadovas, siekdamas sėkmingai motyvuoti savo darbuotojus, suprantama, turi pirmiausia rūpintis motyvais, darančiais tiesioginę įtaką darbo metu tenkinamiems poreikiams. Kita vertus, nekreipiant dėmesio į asmens galimą skirtingą elgesį darbo ir buitinėje aplinkoje, darbuotojų motyvacijos specia- listams gali atsirasti priežasčių kritikuoti A. Maslow pasiūlytą poreikių teo- riją.

4.1. poskyryje, aptarinėdami žmogaus poreikių sąvoką, teigėme, kad žmogaus poreikiai dažniausiai grindžiami asmenine socialine praktika. Tar- kime, jei žmogus įpratęs kasdien pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti, tai ti- kėtina, jog jis tris kartus per dieną gali jausti alkį, nors galbūt jam užtektų valgyti du kartus per dieną. Nesunku pastebėti, jog kiekviena poreikių grupė turi skirtingas pasekmes darbo aplinkoje. Tokie darbo metu tenkinami porei- kiai kaip noras dirbti geromis darbo sąlygomis arba dalyvauti naujoje ekono- minio skatinimo programoje, galimybė kilti karjeros laiptais ir kt. tiesiogiai motyvuoja darbuotojus, todėl juos galima priskirti prie tiesioginio poveikio. Poreikiai, tenkinami ne darbo aplinkoje (miegas, gyvenimas be smurto, da- lyvavimas bendruomenės veikloje ir kt.) netiesiogiai veikia darbuotojų mo- tyvaciją. Suprantama, kad vadovas, siekdamas motyvuoti savo darbuotojus, pirmiausia turi rūpintis, kad būtų įgyvendinti tiesioginę įtaką darantys po- reikiai.

Praėjus beveik 70 metų, kai pasirodė pirmas prof. A. Maslow žmonių motyvacijos klausimais straipsnis, iki šiol vyksta aštrios diskusijos dėl to, ar autoriaus pasiūlytą poreikių hierarchijos teoriją galima laikyti tinkamu tiria- mojo darbo bei praktikos modeliu. Taigi, kuo remiasi A. Maslow poreikių hierarchijos teorijos kritika? Ją kritikuojantys autoriai teigia, kad:

– atskirų žmonių individualūs poreikiai hierarchiškai dažnai išsidės- to kitaip, negu pateikė autorius, todėl šia teorija nepavyko įrodyti poreikių hierarchijos ir atsižvelgti į individualius asmens skirtumus (Neverauskas, Rastenis, 2001);

– susidarius ypatingoms gyvenimo aplinkybėms neaiškus poreikių persigrupavimo mechanizmas;

– įvairių kraštų žmonių elgesį lemia skirtingi papročiai ir kultūri- nė patirtis. Tai turi poveikį žmonių veiklos motyvų prioritetams ir poreikių hierarchijai, todėl ši teorija nėra visuotinė ir universali (Hofs tede, 1980; Mockaitis, Šalčiuvienė, 2003).

– naujų empirinių tyrimų rezultatai ne visiškai dera su pagrindiniais A. Maslow teorijos teiginiais (Sakalas, 2003);

– daugelis teorijos nuostatų nepasitvirtino praktikoje, dėl to abejoti- na, ar ją galima laikyti teoriniais motyvacijos pagrindais (Newstrom, Davis, 2000).

Pateiktos kritikos pagrindu susiformavo A. Maslow taikyto tyrimo me- todo pagrįstumą neigiančia pozicija112_.

Jei bandytume išsamiau nagrinėti lietuvių kalba leidžiamoje mokslinėje bei mokymo metodinėje literatūroje vyraujančias nuomones apie A. Maslow poreikių hierarchijos teoriją, nesunkiai aptiktume kritinį tų nuomonių toną. Deja, ne visada lengva polemizuoti dėl išsakytų pastabų, nes jose beveik ne- pateikiama reikalingų paaiškinimų, kai kada remiamasi dar komunistinėje visuomenėje formuotu mąstymu. Pavyzdžiui, į apklausos anketos klausimą „dėl ko stengiamasi geriau dirbti“ atsakoma „bet kurį darbą reikia dirbti ge- rai“ [Sakalas, 2003]113_{, todėl panašios apklausos išvadas vargu ar galima laiky-}

112 Galima sutikti, kad neigti A. Maslow taikytą tyrimo metodą netiesiogiai sąlygas sudarė pats autorius. Jis pripažino, kad „nedaug teturime mokslinės informacijos apie poreikį priklausy- ti....“ (1964).

113 Kiek A. Maslow teorijos tokio pobūdžio kritika yra pagrįsta, rodo kitas prof. A. Sakalo tei- ginys, jog „didelę įtaką turi šalyje propaguojama ideologija: orientacija į materialinę gero- vę arba, atvirkščiai, kaip buvo Sovietų Sąjungoje – į poreikių ribojimą“ (2003). Paisydami objektyvumo turėtume sutikti, kad planinės ekonomikos sąlygomis žmogaus poreikiai buvo ribojami, tačiau kartu buvo propaguojamas ypač didelis atsidavimas sistemai ir geras (pa- gal sovietinius standartus – mūsų pastaba) darbas. Ši aplinka, atmetus sistemos ideologi- nį aspektą, gali sukelti siekį save atskleisti („gerai dirbti“) vienoje ar kitoje veiklos srityje – prio ritetinėse mokslo ir pramonės šakose, literatūroje, mene, sporte ir kt. Būtent minė- tame istoriniame kontekste reikia ieškoti paaiškinimo, kodėl dauguma postkomunistinėse šalyse minėtose apklausose dalyvavusių respondentų dar prieš 15 metų pagrindiniu motyvu pasirinkdavo atsakymą, kad „kiekvieną darbą reikia dirbti gerai“, nors rinkos ekonomikos sąlygomis tai laikytina visiška abstrakcija.

ti korektiškomis polemizuojant dėl A. Maslow poreikių hierarchijos teorijos teiginių114_.

Poreikių hierarchijos teorijos oponentų Lietuvoje yra ir daugiau. B. Ne- verauskas ir J. Rastenis teigia, kad „...šia teorija nepavyko įrodyti poreikių hierarchijos ir atsižvelgti į individualius žmonių skirtumus“ (2001). Kadan- gi tokiam teiginiui nėra pateikta jokio paaiškinimo, tenka apsiriboti prof. A. Sakalo padaryta išvada: jei „idealistų, kuriems socialinės vertybės svarbes- nės nei materialinės...yra...mažai, tai pateiktoji piramidė atspindi realybę“ (2003).

A. Maslow poreikių teorija kritikuojama dėl skirtingų tautų naciona- linių kultūrinių tradicijų poveikio motyvacijos procesams nepakankamo vertinimo. A. Mockaitis bei L. Šalčiuvienė, remdamiesi kultūros poveikio A. Maslow poreikių hierarchijai tyrimais, nors ir pritaria galimybei „poreikius grupuoti pagal Maslowo teorinę klasifikaciją“, tačiau teigia, kad „ne vienoje tiriamoje šalyje (Lietuvoje, Lenkijoje ir Estijoje – pastaba mūsų) poreikių hie- rarchija neatitiko originaliosios Maslowo hierarchijos“ ir „būtų netikslinga teigti, kad visose šalyse aukščiausias individų tikslas – savirealizacija“, todėl „ši teorija nėra visuotinė ir universali“ (2003). Deja, šiame tyrime visose tri- jose šalyse dalyvavo tik 8 įmonės ir 90 respondentų, todėl galima suabejoti, ar tai yra tvirtas pagrindas kalbėti apie ypatingus kultūrinius skirtumus minė- tose valstybėse ir jų poveikį darbuotojų motyvacijai. Toliau pateikiami mūsų vykdomų tyrimų rezultatai teigia, kad tokios išvados dėl A. Maslow teorijos laikytinos pagrįstomis tik kai kalbama individualiu bei atskirų organizacijų lygmeniu.

Galima teigti, kad kritiniai A. Maslow poreikių hierarchijos teorijos ko- mentarai į postkomunistinių šalių mokslinės bei mokymo literatūros šalti- nius atėjo pirmiausia pasinaudojus Vakarų valstybėse paskelbta medžiaga. Kaip pavyzdį galima paminėti olando prof. G. Hofstede‘o nuomonę, kad A. Maslow sukurtos poreikių hierarchijos negalima laikyti universaliu moty- vacijos proceso paaiškinimu (1980). Tokios pačios nuomonės laikosi ir ame- rikiečiai D. Newstromas ir K. Davisas. Pasak jų daugelis poreikių hierarchijos teorijos nuostatų netaikomos praktiškai (2000).

114 Šioje polemikoje teisingesne laikytina mokslininkės V. Damašienės, minėtos apklausos re- zultatus siejančios vien su lenktyniavimo organizavimo tvarkos ypatumais, nuomonė (2002).

Manytume, į šią kritiką geriausiai galėtų atsakyti pats teorijos autorius: „Šia pamatinių poreikių klasifikacija stengiamasi aprėpti reliatyvų troškimų bendrumą, glūdintį už atskirų jų paviršutiniškų skirtumų konkrečiose kultū- rose. Be abejo, bet kurios konkrečios kultūros individo sąmoningų motyvų turinys smarkiai skirsis nuo sąmoningo kitos visuomenės individo motyvų turinio“ (1964). Tikriausiai su pasigirstančia kritika galima būtų sutikti, kai apie žmonių motyvaciją plačiąja prasme kalbama pirmiausia psichologiniu aspektu115_{, tačiau kai motyvacijos klausimai nagrinėjami darbo aspektu, var-}

gu ar tie skirtumai yra tokie esminiai ir peržengia į A. Maslow pasiūlytas teorines ribas apskritai. Be to, vargu ar XX a. galima surasti atskirų tautų išgrynintų kultūrinių ypatumų (folkloro prasme). Pažymėtina, kad darbo aplinkoje įvairių kultūrų vystymosi procesas yra dinamiškesnis ir atspindi globalizacijos tendencijas, todėl galima visiškai sutikti su A. Maslow jau prieš kelis dešimtmečius išsakyta mintimi, kad „žmonių pamatiniai poreikiai daug bendresni negu paviršutiniški troškimai ar poelgiai“ (ten pat).

Pabandykime išsiaiškinti, kiek poreikių hierarchijos teorijos autoriaus kritika yra pagrįsta metodologiškai, kai kalbama apie darbuotojų motyvaci- ją. Kritikuojant A. Maslow už tai, kad individualūs atskirų žmonių poreikiai hierarchiškai dažnai išsidėsto kitaip, negu pateikta poreikių teorijoje, kartu beveik visai nekreipiamas dėmesys, kad poreikių visumą, anot A. Maslow, galima sugrupuoti į patenkinamus darbo metu ir patenkinamus laisvalaikiu (4.4.1 lentelė).

Kita vertus, pastaruoju metu vis stipriau skamba balsas ginančių A. Mas- low teoriją. Viena iš besikeičiančio požiūrio į nagrinėjamą teoriją priežasčių laikytinas A. Maslow draugui ir per 80-ties įvairaus žanro knygų autoriui (taip pat ir apie A. Maslow postfroidizmo psichologiją), anglui C. Wilsonui XX a. pabaigoje išsakytai minčiai, kad „A. Maslowo laikas dar neatėjo. Jis pri- klauso ateičiai ir mes tuo įsitikinsime jau XXI amžiuje“ (http://www.amazon. com/New-pathways-psychology-post-Freudian revolution/dp/0575013559). Pastaruoju laiku labai padaugėjo A. Maslow išleistų darbų vertimų į kitas kalbas, taip pat ir lietuvių. Tai leidžia arčiau susipažinti su autentiškomis šio autoriaus mintimis.

115 Štai ką rašė A. Maslow: „Neteigiu, kad ši klasifikacija užbaigta arba universali visoms kul- tūroms. Sakau tik, kad palyginti ji smarkiai užbaigtesnė, smarkiai universalesnė, smarkiai esmingesnė nei paviršutiniškai sąmoningi troškimai ir labiau atsižvelgia į bendrąsias žmonių savybes“ (1964).

Reikia pripažinti, kad daugelio valstybių leidžiamoje literatūroje nėra nė vienos mokymo metodinės priemonės ar vadovėlio, skirto bendrosios ir žmogiškųjų išteklių vadybos teorinėms pagrindams, kad nebūtų minima A. Maslow sukurta poreikių teorija. Be to, daugelis minėtų autorių pripažįsta, kad A. Maslow poreikių hierarchijos teorija yra populiari tarp vadovų prakti- kų ir tapo žinomiausia teorija apie dirbančiųjų motyvaciją.

Kartu literatūros šaltinių analizė leidžia teigti, kad, anot įvairių žmogiš- kųjų išteklių vadybos specialistų, A. Maslow savo teorijoje laikosi prielaidos, jog naujiems, t. y. aukštesnio lygio, poreikiams atsirasti būtina žemesnio ly- gio poreikių visiško patenkinimo sąlyga, nes, jų teigimu, moksliškai įrodyta, kad kol žemesnio lygio poreikiai nėra patenkinti, darbuotojai nejaučia aukš- tesnių lygių poreikių (Jewell, 2002; Newstrom, Davis, 2000)116_.

Skirtingai nuo minėtų bei kai kurių kitų autorių nuomonės, kad, anot A. Maslow, aukštesnio lygio poreikiai atsiranda tik visiškai patenkinus že- mesnio lygio poreikius, pats poreikių hierarchijos teorijos autorius aktua- lizavo poreikių patenkinimo pakankamumo idėją. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad žmogus niekada nejaučia visiško savo poreikių patenkinimo jaus- mo, nes dauguma, kad ir kiek yra pasiekę, nori vis daugiau pinigų, saugu- mo, draugų, pagarbos ir kt. Darytina išvada, kad naujų poreikių atsiradimas aukštesniuose hierarchijos lygiuose vyksta ne dėl visiško, o dėl pakankamo esamų poreikių patenkinimo žemesniuose lygiuose. Štai ką dar 1954 m. rašė pats autorius: „Tiesa, kad žmogus gyvena tik duona ten, kur nėra duonos... bet, jei fiziologiniai poreikiai yra palyginti gerai patenkinti, ima reikštis nauja poreikių grupė, kurią apytikriai galėtume priskirti saugumo poreikių kate- gorijai“ (1964). Analogiškai autorius aiškina priežastis, kada pradeda vyrauti socialiniai poreikiai.

Iš esmės pritardami tokiai minčiai M. H. Mesconas su savo kolegomis knygoje „Vadyba“ („Management“) taip komentuoją šią situaciją: „Žmogaus elgesio motyvacijos procesas per poreikius yra begalinis“ (1997). A. Maslow, 116 Retrospektyviai apžvelgdami žmonių poreikių stiprumo kitimą, galime pastebėti, kad dar praėjusio amžiaus 30–40 metais, Vakarų pasaulyje esant nestabiliai ekonominei padėčiai, vyravo fiziologiniai bei saugumo poreikiai, kurie gali būti motyvuojami išimtinai materi- alinio skatinimo bei darbo organizavimo tobulinimo priemonėmis. Ilgainiui, Vakarų vi- suomenei pasiekus geresnės gyvenimo kokybės, minėtų poreikių tenkinimas iš esmės buvo išspręstas ir tapo mažiau aktualus.

pripažindamas panašaus pobūdžio faktus, sutiko, kad normalių žmonių po- reikiai tuo pačiu metu yra iš dalies patenkinami ir nepatenkinami, o pirami- dėje pateikti poreikių hierarchiniai lygiai nėra diskretiniai laipteliai (1964). Laikydamasis principinės nuostatos, jog aukštesnio lygio poreikių atsiradi- mą lemia kiekvieno žemesniojo lygio poreikių pakankamas patenkinimas, A. Maslow kartu sutiko, kad žmogaus elgesį labiausiai skatina jam tuo metu svarbiausi, t. y. vyraujantys, poreikiai. Įsivaizduokime, kad reorganizuojama organizacijos valdymo struktūra, o reorganizavimo pasekmės, kaip žinome, – sumažintas darbuotojų skaičius. Todėl tikėtina, kad saviraiškos, pagarbos reikšmė mažėja, drauge esminiai tampa saugumo poreikiai. Pasitaiko atve- jų, kad žmogaus gyvenimas taip apsiverčia, jog vienintele išgyvenimo sąly- ga, kartu ir vienintelis poreikis sutampa su fiziologine žmogaus prigimtimi. M. Mesconas pateikia kadaise nuskambėjusį faktą, kaip visiškai normalūs žmonės, 1975 m. Anduose išgyvenę aviakatastrofą ir kovodami už savo gyvy- bę, turėjo valgyti žuvusius bendrakeleivius (1997).

J. Stoneris su bendraminčiais knygoje „Vadyba“ pažymi, kad yra žmo-