Task-level Combiners

Ateities neapibrėžtumas -vienas esminių faktų žmogaus gyvenime, su kuriuo stengiamės susidoroti padedami technologijų, įstatymų ir religijos. Organizacijose šios sferos atitinka technologiją, taisykles ir ritualus.

Neapibrėžtumo vengimo nereikia painioti su rizikos vengimu. Neapibrėžtumo daug kas vengia: šeima, mokykla, organizacija, vartotojai (renkuosi tai, ką renkasi kaimynas), politinės sistemos, įstatymų leidėjai, religijos, žaidimų ir teorijų kūrėjai.

Neapibrėžtumo vengimas priklauso nuo geografinių, ekonominių ir demografinių šalies rodiklių. Šioje dimensijoje taip pat svarbų vaidmenį atlieka kultūrinis komponentas.

Neapibrėžtumo vengimo sąvoka. Esminis gyvenimo faktas yra tas, kad laikas bėga tik viena

su ateitimi, kuri bėga nuo mūsų taip greitai, kaip mes stengiamės ją pasivyti. Joje mes mėginame projektuoti ir savo dabarties viltis, ir būgštavimus. Galima pasakyti ir taip: mes gyvename

neapibrėžtume, kurį suvokiame ir kartu stengiamės išvengti.

Ekstremalus neapibrėžtumas kelia nepakeliamą nerimą, todėl žmonės sukūrė būdus, kaip susidoroti su paveldėtu neapibrėžtu gyvenimu ant neapibrėžtos ateities ribos. Tie būdai priklauso technologijos, įstatymų ir religijos sferoms. Šiuo atveju paminėtus terminus derėtų vartoti ir suprasti plačiąja prasme. Technologija - gamybinių procesų atlikimo būdų ir priemonių visuma, kuri padėjo sukurti žmogui produktus, reikalingus apsiginti nuo neapibrėžtumų, kurių priežastys slypi gamtoje.

Įstatymai - visos formalios ir neformalios taisyklės, vadovaujančios socialiniam elgesiui. Jie

gina nuo kitų elgesio neapibrėžtumų.

Religija - viskas, ką žmonės žino apie nežinomybę. (Kitaip tariant, tai, ką jie nujaučia esant ten,

"už horizonto"). Žinia apie gyvenimą po mirties yra didžiausias tikinčiųjų tikrumas, leidžiantis jiems stoti prieš šio gyvenimo neapibrėžtumus. Riba tarp savęs gynimo nuo neapibrėžtumų ir jų priėmimo yra labai neaiški. Dauguma gynybos priemonių, sukurtų siekiant didinti apibrėžtumą, objektyviąja prasme to nedaro, tačiau jos leidžia mums ramiai miegoti. Šie būdai skiriasi ne tik lyginant tradicinę ir moderniąją visuomenę, bet ir moderniosios visuomenės viduje, Susidorojimo su neapibrėžtumu būdai priklauso kultūriniam visuomenės paveldui. Jie perduodami ir sustiprinami pagrindinių institucijų: šeimos, mokyklos ar valstybės, Susidorojimo su neapibrėžtumu būdus atspindi tam tikros visuomenės narių bendrosios vertybės. Būdų esmė nėra paremta racionalumu, todėl jų daroma įtaka kolektyviniam elgesiui vienos šalies nariams gali būti nesuvokiama, o kitos - normalu. Tai, kas atrodo racionalu veikėjui, gali neatrodyti racionalu didesnei auditorijai. Tai, kas atrodo racionalu tos pačios kultūros žmonėms, gali neatrodyti racionalu žmonėms, kurie nepriklauso tai kultūrai. (Apie kultūrinius ypatumus plačiau bus kalbama 12 skyriuje). Tad kokie gi veiksniai padeda asmenybei išsiugdyti sugebėjimą sugyventi su neapibrėžtumu? Amerikiečių sociologas G. W. Allportas aprašė „iš anksto nusiteikusią asmenybę" (vengiančią neapibrėžtumo), kuriai būdingi tokie bruožai:

• autoritarizmas;

• moralizmas: tradicinių dorybių akcentavimas;

• dichotomizacija: žmonių ir situacijų skirstymas į geras ir blogas, kai neatsižvelgiama į tai, kad įmanomas abiejų savybių derinys;

• aiškumo poreikis: pažinimo supaprastinimas;

• eksternalizacija: problemų aiškinimas išorinėmis priežastimis, kurios nėra pavaldžios paties įtakai;

• institucionalizmas: atsidavimas įvairioms institucijoms, tokioms kaip klubai, bažnyčios, nacija.

Taigi nacionalinės kultūros lygyje polinkis į išankstinj nusistatymą, griežtumą ir dogmatizmą, netoleranciją kitokiai nuomonei, kaip ir tradicionalizmas, prietaringumas, rasizmas, bioetnocentrizmas - visa tai susiję su nevienareikšmiškumo netoleravimu, kuris ir išreikštas neapibrėžtumo vengimo indekse.

Nacionaliniai neapibrėžtumo vengimo skirtumai

IBM tyrime dalyvavusioms šalims apskaičiuotas neapibrėžtumo vengimo indeksas (UAI) skiriasi nuo jau aptarto galios distancijos indekso (PDI), nors vis dėlto Europos ir Vakarų šalių UAI ir PDI yra stipriai koreliuoti.

Atliekant tyrimus buvo pateikti klausimai, susiję su sprendimų orientacija, darbo pastovumu ir įtampa. UAI išvestas apskaičiavus atsakymų vidurkį. Pastaruosius dešimtmečius UAI buvo nepaprastai stabilus. Nors neapibrėžtumo vengimo lygis laikui bėgant kiek svyruoja, tačiau skirtumai tarp šalių yra gana pastovūs.

Gauti rezultatai iš 50 tyrime dalyvavusių šalių ir trijų regionų išdėstyti žemiau pateiktoje 4 lentelėje.

Vieta Šalis UAI Vieta Šalis UAI

1 Graikija 112 28 Ekvadoras 67 2 Portugalija 104 29 Vokietija (F. R.) 65 3 Gvatemala 101 30 Tailandas 64 4 Uragvajus 100 31/32 Iranas 59 5/6 Belgija 94 31/32 Suomija 59 5/6 Salvadoras 94 33 Šveicarija 58

7 Japonija 92 34 Vakarų Afrika 54

8 Jugoslavija 88 35 Olandija 53

9 Peru 87 36 Rytų Afrika 52

10/15 Ispanija 86 37 Australija 51

10/15 Argentina 86 38 Norvegija 50

10/15 Panama 86 39/40 Pietų Afrika 49

10/15 Prancūzija 86 39/40 Naujoji Zelandija 49

10/15 Čilė 86 41/42 Indonezija 48

10/15 Kosta Rika 86 41/42 Kanada 48

16/17 Turkija 85 43 JAV 46

16/17 Pietų Korėja 85 44 Filipinai 44

18 Meksika 82 45 Indija 40

19 Izraelis 81 46 Malaizija 36

20 Kolumbija 80 47/48 Didžioji Britanija 35

21/22 Venesuela 76 47/48 Airija 35 21/22 Brazilija 76 49/50 Honkongas 29 23 Italija 75 49/50 Švedija 29 24/25 Pakistanas 70 51 Danija 23 24/25 Austrija 70 52 Jamaika 13 26 Taivanis 69 53 Singapūras 8 27 Arabų šalys

4 lentelė. Neapibrėžtumo vengimo indekso (UAI) vertės

Neapibrėžtumo vengimo socialinės normos

Visas šalis sąlyginai galima būtų suskirstyti į žemo UAI ir aukšto UAI šalis. Tiesa UAI yra kontinuumas, ir šalys nebūtinai turi poliarizuotis, bet gali būti ir kažkur tarp polių, kuriuos skiria 100 balų; nuo 0 (labai silpnas neapibrėžtumo vengimas) iki 100 (labai stiprus neapibrėžtumas).

Kaip ir galios distancijos normos atveju, neapibrėžtumo vengimo norma atstovauja visuomenės viduriniosios klasės daugumos vertybių sistemą. UAI norma iš esmės nepriklauso nuo šalies gyventojų nerimo dėl ateities lygio ir iš čia atsirandančio poreikio apginti visuomenę pasitelkus į pagalbą tris priemones: technologiją, taisykles ir ritualus.

Žemiau pateiktoje lentelėje nurodytos žemo UAI ir aukšto UAI šalių socialinės normos.

Žemas UAI Aukštas UAI

Paveldėtas neapibrėžtumas gyvenime pakankamai lengvai priimamas ir sulig kiekviena diena jis įveikiamas

Paveldėtas neapibrėžtumas gyvenime yra tarsi nesibaigianti baimė, su kuria privalu grumtis

Ramumas, mažesnė įtampa, mažesnis nerimas Didesnis stresas, nerimas, neurasteniškumas Užimtumas savaime nėra privalumas Vidinis poreikis būti užimtam

Emocijos slopinamos Emocijos išreiškiamos

Subjektyvi gera savijauta Mažiau subjektyvi gera savijauta Atvirumas pokyčiams ir naujovėms Konservatizmas, įstatymai ir tvarka

Noras imtis nežinomų pavojų Imamasi tik žinomų pavojų

Tai, kas kitoniška, kelia norą patirti Tai, kas kitoniška, atrodo pavojingai

Tolerancija įvairumui Ksenofobija

Jįrbiami jaunesni žmonės Gerbiami vyresni žmonės ir jų bijomasi Netrikdo neaiškumai ir patogumas Potraukis grynumui

Tikėjimas savo sugebėjimais veikti savo gyveni- mą, vadovus ir visą pasaulį

Bejėgiškumo jausmas prieš išorines jėgas

5 lentelė. Neapibrėžtumo vengimo socialinės normos

Tolerancijos neapibrėžtumui lygis iš dalies priklauso nuo paties žmogaus, iš dalies nuo kultūros šalies, kurioje jis gyvena. Šalys vengia neapibrėžtumo taikydamos skirtingas socialines normas. Todėl institucijose nariai socializuojami remiantis skirtingomis tos šalies normomis.

Taigi neapibrėžtumo vengimas kaip nacionalinės kultūros dimensija, gali būti suvoktas ir

apibrėžtas kaip laipsnis, iki kurio vienos kultūros nariai jaučia neapibrėžtų ar nežinomų situacijų baimę.

Neapibrėžtumo vengimas organizacijoje

Siekdama susidoroti su neapibrėžtumu, organizacija pasitelkia į pagalbą technologiją, taisykles ir ritualus.

Technologija Imkim, pavyzdžiui, žmonių pakeitimą kompiuteriais. Tai sukuria trumpalaikį

nuspėjamumą (kompiuterių naudojimas nesukurs problemų, kurias sukuria augantys darbuotojų socialiniai reikalavimai), tačiau tokiu atveju išlieka ilgalaikė visiško techninio žlugimo rizika, kuri dažnai neįvertinama.

Taisyklės padeda organizacijoms sumažinti vidinį neapibrėžtumą, kurį lemia jos narių ir

tarpininkų elgesio nenuspėjamumas (pvz., organizacijų etiniai kodeksai). Jos atsiranda iš praeities koregavimo ir yra skirtos dabarčiai ir ateičiai stabilizuoti. Tų taisyklių ir nurodymų gausa organizacijoje sudaro galimybes biurokratijos atsiradimui. Terminas biurokratija įgavo neigiamą konotaciją, tačiau taip yra tik dėl to, kad blogos taisyklės yra pastebimos greičiau nei geros. Vis dėlto būtent jų visuma

vienija organizaciją. Taisyklės yra pusiau racionalios: jomis siekiama žmonių elgesį padaryti

nuspėjamą, o kadangi žmonės elgiasi ir racionaliai, ir neracionaliai, jos turėtų atsižvelgti į abu šiuos aspektus.

Geromis taisyklėmis turėtų būti pasiektas norimas rezultatas, jeigu joms paklūstama (racionalioji jų pusė), ir jos sutampa su vertybėmis žmonių, kurių elgesį jos stengiasi paveikti. Galima numanyti, jog joms bus paklūstama (jų neracionalioji pusė).

Blogos taisyklės neatitinka šių kriterijų.

Kartais blogos taisyklės gimsta iš jas kuriančių ir joms turinčių paklūsti vertybių skirtumų. Atlikus organizacijų tyrimus, paaiškėjo, jog apskaitos, planavimo ir kontrolės srityse dirbantys žmonės linkę pabrėžti informacijos formą, o eiliniams darbuotojams svarbesnis yra informacijos turinys (Caves 1996). Kadangi apskaitos,

planavimo ir kontrolės darbuotojai jaučia didesnį poreikį vengti neapibrėžtumo, tai jų sukurtos taisyklės kartais gali neatitikti organizacijos narių poreikių ir vertybių.

Taisyklės nebūtinai atlieka vien tik varžymo funkciją. Gerosios taisyklės, priešingai, gali atpalaiduoti energijas. Po tyrimų Didžiosios Britanijos organizacijose paaiškėjo, jog labiau struktūriškai apibrėžtų organizacijų (tų, kurios turi daugiau taisyklių) vadovai dirba pažangiau nei jų kolegos iš mažiau struktūriškai apibrėžtų organizacijų (Darft 2001).

Taip pat daugiau nei 3000 JAV darbuotojų apklausa parodė, jog biurokratiškesnių organizacijų (paprastai tokiomis būna didesnės, vyriausybinės ir nepelno organizacijos) darbuotojai yra lankstesnio mąstymo nei tie, kurie dirba mažiau biurokratiškose organizacijose. Tai visiškai prieštarauja visuomenėje susiformavusiam biurokratijos įvaizdžiui.

Taisyklių galios nereikia painioti su asmenų galia, nes taisyklės galia konceptualiai susijusi su neapibrėžtumo vengimu, o asmens galia - su galios distancija.

Ritualai Trečiasis organizacijų apsaugos nuo neapibrėžtumo elementas - ritualai -tarnauja

socialiniams bei neapibrėžtumo vengimo tikslams. Ritualai padeda suvienyti organizacijos žmones -taip jais siekiama kontroliuoti ateitį. Svarbų vaidmenį čia atlieka religijos. Joms tenka neapibrėžtumo saugiklio vaidmuo visuomenės lygyje, kuris reikalauja melstis arba aukoti, kad būtų geras derlius, atsikraty-tume ligų ar pasisektų sumanymai.

Netikintys juokiasi iš tokių veiksmų, nes mano, kad racionaliame lygmenyje tokie ritualai nieko nepakeičia. Vis dėlto šiuo atveju nauda yra nemateriali: tokie ritualai yra veiksmingi, nes leidžia tos visuomenės nariams tęsti savo gyvenimą nepakeliamo neapibrėžtumo akivaizdoje (t.y. ritualai savaip suteikia apibrėžtumą ir prasmę jų veiksmams).

tikrą religiją gali pasimelsti pertraukų metu (Brook 1997).

Ritualų nereikėtų sieti vien tik su pirmykšte visuomene. Jie įtinka žmonių prigimčiai, o duomenų, jog ji modernizacijos procese pakito, nėra. Kaip ir pirmykščiams protėviams, mums taip pat būdingas poreikis socialinio susitelkimo ir ribotos tolerancijos neapibrėžtumui. Nors mes turime žymiai geresnes technologines priemones, kuriomis tikimės apsiginti nuo pavojų (gamtos nelaimių), tačiau tos priemonės kelia mums naujus pavojus. (Mes tampame savo pačių sukurtų technologijų ir technikos priemonių aukomis: vandens, dirvos ir oro tarša sukuria naują ekologinę grėsmę ateities kartoms). Todėl net ir apsiginklavę visomis įmanomomis technologijomis, vis tiek jaučiamės labai nesaugūs. Panašiai kaip pirmykščių žmonių socialinės sistemos, taip ir mūsiškės sukūrė savus ritualus tam, kad ne-

a_{Pibrėžtumas taptų pakeliamas, kitaip tariant - mes su juo galėtume sutarti.}

Šiandieninėje visuomenėje ritualus pastebime religinėse, akademinėse, valstybinėse ceremonijose, jaunimo judėjimuose, subkultūrose. Kiek sunkiau jų elementus atpažinti versle ir organizacijose. Prie socialinių ritualų organizacijose priskiriami ir dalykiniai susitikimai, turintys savo visuomeninę formą, išskirtinę kalbą ir tabu. Vadovų rengimo programos yra ne kas kita kaip iniciacijų ritualas būsimiems viršininkams. Neapibrėžtumo vengimo ritualams taip pat priklauso memorandumų ir protokolų rašymas, ataskaitų, planavimo ir kontrolės sistemos, kompiuterizacija bei ekspertų, kaip asmenų virš neapibrėžtumo, priėmimas.

Atlikus IBM tyrimą paaiškėjo, kad neapibrėžtumo vengimo organizacijose tendencijos skiriasi taip pat, kaip ir neaiškumų vengimo tendencijos visuomenėje, o tai labiausiai priklauso nuo nacionalinės kultūros. Be to, kuo didesnis kultūros polinkis vengti neapibrėžtumo, tuo didesnis jos poreikis turėti kuo išsamesnes taisykles.

Iš žemiau pateiktos lentelės matyti esminiai organizacijų darbo skirtumai aukšto UAI ir žemo UAI šalyse.

Žemas UAI Aukštas UAI

Silpnas lojalumas darbdaviui, žemas darbo toje pačioje Įmonėje laikotarpio vidurkis

Stiprus lojalumas darbdaviui, aukštas darbo toje pačioje įmonėje laikotarpio vidurkis

Pirmenybė teikiama mažesnėms organizacijoms, nedaug dirbančių savo pačių įmonėse

Pirmenybė teikiama didesnėms organizacijoms, daug dirbančių savo pačių įmonėse

Skepticizmas technologiniams sprendimams Technologiniai sprendimai atlieka labai svarbų vaidmenį Novatoriai jaučiasi nepriklausomi nuo taisyklių Novatoriai jaučiasi varžomi taisyklių

Aukščiausi vadovai rūpinasi strategija Aukščiausi vadovai rūpinasi darbo procesu Vadovų galia priklauso nuo pareigų ir darbo

santykių

Vadovų galia priklauso nuo neapibrėžtumo kontrolės

Dviprasmiškumai struktūrose ir procedūrose toleruojami

Vadovavimo koncepcija stipriai formalizuota

Patrauklus transformacinis lyderio vaidmuo Patrauklus hierarchinis kontroliuotojo vaimuo Išduodama daug naujų firmų ženklų Išduodama mažai naujų firmų ženklų

Į inovacijas žiūrima palankiai, tačiau ne būtinai rimtai

Inovacijoms priešinamasi, tačiau jei jos priimamos, tai įgyvendinamos nuosekliai

Preciziškumo ir punktualumo reikia išmokti ir vėliau tuo vadovautis

Preciziškumas ir punktualumas ateina natūraliai

Orientuojamasi į santykius Orientuojamasi į užduotis

Nesižavima lanksčiu darbo grafiku Lankstus darbo grafikas populiarus Pasikliaujama sveiku protu ir sumaniais darbuo-

tojais, kurie neprivalo būti tos srities specialistai

Pasikliaujama specialistais ir ekspertais

Vadovai optimistiškai žiūri į darbuotojų ambicijas ir gebėjimus vadovauti

Vadovai pesimistiškai žiūri Į darbuotojų ambicijas ir gebėjimus vadovauti

6 lentelė. Neapibrėžtumo vengimo organizacijose skirtumai