Atvesdinimas – tai viena iš procesinių prievartos priemonių, skirtų baudžiamojo proceso teisės nustatytai tvarkai atkurti ar apsaugoti. Tai kompetentingų valstybės institucijų taikoma teisė, atkurianti prievartinę priemonę pažeistai baudžiamojo proceso teisės nustatytai tvarkai atkurti, užtikrinti, kad asmenys vykdytų tas nustatytas pareigas, kurias įgyvendinti dėl vienų ar kitų priežasčių pasidarė sunkiau. Tokios priemonės esmė yra ta, kad baudžiamojo proceso dalyvis, atsisakęs vykdyti vieną ar kitą proce- sinę pareigą, priverčiamas ją vykdyti. Priverstinis pareigų vykdymas verti- namas ne kaip procesinė bausmė, o kaip priemonė, užtikrinanti normalią baudžiamojo proceso eigą. Šia priemone siekiama įgyvendinti atsiradusį pirminį teisės santykį, siekiant atkurti teisės nustatytą tvarką, netaikant as- meniui jokios bausmės. Pagrindinis šios priemonės tikslas – ne pasmerkti ar bausti, o naudojant prievartą prieš pareigų nevykdantį asmenį – pašalin- ti kliūtis plėtotis normaliems teisės santykiams.
BPK 83 str. reglamentuotos liudytojo pareigos ir atsakomybė. Dėl to kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir duoti teisingus parodymus, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti pa- rodymus, gali būti taikomos numatytos procesinės prievartos priemonės. Viena iš šių priemonių – atvesdinimas. BPK 142 str. įtvirtinta nuostata, kad asmuo privalo atvykti šaukiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs įtariamasis, kaltinamasis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Asmenį atvesdina policija ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. BPK 142 str. suteikia teisę teismui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui taikyti procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą, jeigu kaltinamasis, įtariamasis, nukentėjusysis ar kiekvienas, šaukiamas kaip liudytojas, asmuo neatvyksta į apklausą be pateisinamos priežasties. Pagal BPK 37 str. pateikiamą pavyzdinį svarbių asmens neda- lyvavimo baudžiamajame procese sąrašą svarbiomis asmens nedalyvavimo
baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl administracinio arešto, sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrū- kęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, labai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti gavęs šaukimą; šeimos na- rių ar artimųjų giminaičių mirtis ar staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Į šias svarbias neatvy- kimo priežastis atsižvelgiama gana lanksčiai. Tai įrodo teismų praktikoje išsamiau paaiškinta šeimos narių ar artimųjų giminaičių staiga susidariusi pavojinga gyvybei būklė. Būtina sąlyga, kad ši priežastis būtų pripažinta svarbia, yra ta, jog šaukiamas į posėdį asmuo slaugos negali pavesti niekam kitam. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-648-349/2008 nurody- ta, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog kaltinamosios motinos sveikatos būklė yra sunki: ji yra visiškai neįgali, 2008 m. rugsėjo pradžioje persirgo pakartotiniu smegenų insultu. Tokios būklės asmeniui neabejotinai būtina nuolatinė priežiūra, kurią atlieka kaltinamoji. Tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu kaltinamosios motinai buvo baig- tas stacionarinis ir taikomas tik ambulatorinis gydymas, o tai leidžia daryti išvadą, kad jos sveikatos būklė stabilizavosi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamosios motinos sveikata yra labai silpna ilgą laiką – ketverius metus, todėl suprantama, kad kaltinamoji negali nuolat rūpintis ligone, todėl ir ieško ją laikinai galinčių pavaduoti asmenų. Tai patvirtina faktas, kad kaltinamoji dalyvavo 2008 m. rugsėjo 18 d. vykusiame teismo posėdyje ir jos skundo teiginiai, kad ji ieškosianti motiną galinčių slaugyti asmenų. Kaltinamoji apie 2008 m. spalio 2 d. vyksiantį teismo posėdį buvo informuota 2008 m. rugsėjo 11 d. šaukimu, todėl per tris savaites galėjo rasti laikinai jos motiną galintį prižiūrėti asmenį, tačiau nieko tuo klausimu nedarė. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai pripažino kaltinamosios nedalyvavimo 2008 m. spalio 2 d. vyku- sio teismo posėdyje priežastį nesvarbia.
Taip pat paminėtina ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-595-511/2008, pagal kurią nustatyta, kad viena iš svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių laikoma ikiteisminio ty- rimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti
pagal šaukimą (BPK 37 str. 1 d. 5 p.). Kaltinamajam šaukimas buvo įteiktas pasirašytinai, o tokia pažyma teismui iki 2008 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio ar jo metu nepateikta, duomenų, paaiškinančių kitokias svarbias neatvykimo priežastis, teismas neturėjo, todėl neatvykus kaltinamajam į teismo posėdį taikyti jam atvesdinimą formaliai galėjo. Tačiau iš pateiktos VĮ Ignalinos rajono ligoninės pažymos bei ekspertizės iš K. R. ligos isto- rijos matyti, kad kaltinamajam dėl 2008 m. rugpjūčio 20 d. patirtos trau- mos buvo atlikta kelio sąnario raiščių susiuvimo operacija, K. R. gydytas chirurgijos skyriuje nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. iki 2008 m. rugpjūčio 21 d. (b.l.32). Akivaizdu, kad atvykti į teismo posėdį 2008 m. rugpjūčio 21 d. kaltinamasis negalėjo dėl objektyvios priežasties, kurios apylinkės teismas ,priimdamas nutartį, nežinojo. Ši neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažintina svarbia, todėl nutartis atvesdinti asmenį buvo panaikinta.
BPK 37 str. nurodytas sąrašas nėra baigtinis, nes ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia ne- atvykimo priežastis. Apie bet kurią priežastį, trukdančią atvykti dalyvauti procese, asmuo nedelsdamas privalo pranešti šaukimą išsiuntusiam parei- gūnui arba teismui.
Vykdyti nutarimą arba nutartį atvesdinti asmenį šiuos dokumentus surašę asmenys dažniausiai įpareigoja tos vietovės, kurioje gyvena atves- dintinas asmuo, policijos įstaigos pareigūnus. Vienintelėje Lietuvos poli- cijos generalinio komisaro 2001 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 460 dėl poli- cijos apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos instrukcijos patvirtinimo patvirtintoje Policijos apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos instruk- cijoje tiesiogiai nurodyta, kad apylinkės inspektorius vykdo teismų, pro- kuratūros ir ikiteisminio nagrinėjimo institucijų pavedimus, nutarimus dėl atvesdinimo bei paieškos. Žinoma, ne tik apylinkės inspektoriai vykdo asmenų atvesdinimą. Teritorinės policijos įstaigos viršininkas šią užduotį gali pavesti ir kitiems jam pavaldiems policijos pareigūnams
Paminėtina ir tai, kad teisės aktai nereglamentuoja, kaip turi būti vyk- domas asmenų atvesdinimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-756- 454/2010 nurodyta, kad policijos pareigūnas, turėdamas vykdyti nutartį dėl asmenų atvesdinimo į teismo posėdį, trims asmenims iš keturių įteikė šaukimus vykti į teismą patiems, nors to BPK 142 str. nenumato. Galio- jantys teisės aktai nenumato policijos pareigūnams, vykdantiems nutartį ar nutarimą dėl asmenų atvesdinimo, teisės įteikinėti šaukimus ar vykdyti
užduotį asmenų ne atvesdinant, o kitokiu policijos pareigūno pasirink- tu būdu. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnas nuovados viršininko nustatytą tarnybos užduotį turėjo įvykdyti tiksliai. Tai reiškia, kad esant priimtam nutarimui ar nutarčiai ir policijos pareigūnui ją vykdant asmuo privalo būti atvesdintas, o ne kitais būdais jam turi būti pranešta apie par- eigą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Įsta- tymas nenumato, jog asmenys gali būti atvesdinti jiems iš anksto įteikus šaukimus. Daug kur taikoma tokia ydinga nutarčių ir nutarimų dėl asmenų atvesdinimo vykdymo praktika, kai asmenys, kurie pagal teismo nutartį turi būti atvesdinami, t. y. pristatomi teisėjui, prokurorui ar pareigūnui, neatvesdinami, o įteikiami šaukimai jiems patiems.
Beje, ši procesinė prievartos priemonė taikoma ne tik baudžiamajame procese, bet ir administraciniame procese. Lietuvos vyriausiasis adminis- tracinis teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi byloje Nr. N-575-3321-10 nurodė, kad administraciniame procese, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, pirmosios instancijos teismas turėtų svarstyti galimybę skelbti asmens paiešką gyvenamajai ar faktinei buvimo vietai nustatyti ir (arba) teismo šaukimui bei pranešimui apie teis- me nagrinėjamo klausimo esmę įteikti pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 142 straipsnį.
Kalbant apie atvesdinimo, kaip procesinės prievartos priemonės, ypa- tybes, būtina pažymėti, kad tai nėra toks baudžiamojo proceso veiksmas, kurio metu surenkami baudžiamajai bylai ištirti svarbūs duomenys. Tai greičiau pagalbinis baudžiamojo proceso veiksmas, padedantis surasti ir pristatyti svarbiausius jo dalyvius – asmenis. Ir tik šie surastieji ir atves- dintieji asmenys gali suteikti vertingų žinių, gaunamų naudojantis visomis BPK leidžiamomis priemonėmis. Būtent dėl šios priežasties būtina atvesdi- nimą planuoti kartu su kitais baudžiamojo proceso veiksmais. Atvesdinus asmenį galima atlikti apklausas, patikrinti parodymus, taip pat eksperi- mentus, akistatas ir aibę kitų veiksmų. Daugelyje iš šių veiksmų dalyvauja ne vienas proceso dalyvis. Dėl to suderinti atvesdinimą ir tolesnius proceso veiksmus čia ypač svarbu, nes atvesdinus asmenį privalu atlikti reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuos atliekant tam asmeniui dalyvauti būtina, kad vėliau nereikėtų jo ieškoti ir galbūt atvesdinti pakartotinai. Nu- tarime arba nutartyje būna nurodoma asmenį pristatyti tam tikru laiku. Dėl to šį dokumentą surašęs pareigūnas turi planuoti, kokius veiksmus tuo metu atvesdintas asmuo turi atlikti, ar kviesti šiems veiksmams atlikti kitus asmenis.
Be abejo, atvesdinamas asmuo turi būti blaivus, neapsvaigęs nuo nar- kotinių ar psichotropinių medžiagų, nes jis dalyvaus proceso veiksmuose. Siekiant to išvengti, atvesdinimą vykdantiems pareigūnams atėjus pas at- vesdintiną asmenį būtina pasirūpinti, kad prieš atvesdinamas arba atvesdi- nimo metu jis nevartotų alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai atvesdinamas asmuo, prieš vykdamas su pareigūnais, suspėja pavartoti narkotinių medžiagų. Toks asmuo procesi- nių veiksmų negali atlikti tol, kol yra apsvaigęs.
Kadangi asmuo yra atvesdinamas, nes turi atlikti įvairius procesinius veiksmus, atvesdinimą vykdantiems pareigūnams būtina užtikrinti, kad jis turėtų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.