Detailed Operation

Parapsichologija toliau vadinsime anomalių gamtos ir psichikos reiški-

nių, mistinių būsenų bei su jomis susijusių psichofizinių reiškinių tyrinėji-

mus.

Didžioji dalis tų reiškinių yra įvardyta įvairiuose okultiniuose moky- muose, okultinėse sistemose. Sąlygiškai juos suskirstysime į maginius veiks-

mus ir jų padarinius, mantiką, arba būrimą naudojantis įvairiais ženklais

bei jų sistemomis, ekstrasensorinį suvokimą (eSS), aiškiaregystę, psichokinezę,

„kontaktavimą“, anomalius atmosferos ir kosmoso reiškinius (AAKR).

Prie maginių veiksmų ir jų padarinių paprastai priskiriamas burtininka- vimas, „nužiūrėjimai“, užkeikimai, maginis gydymas ir t. t.

Prie mantikos priskiriama astrologija, chiromantika, fiziognomika, ha- ruspicija, būrimai paprastomis ir Taro kortomis, būrimai kauliukais, kavos tirščiais, vašku ir pan., sapnų aiškinimas ir t. t.

Prie ekstrasensorinio (arba viršjutiminio) suvokimo ir su juo susijusių reiškinių galima priskirti telepatiją, psichometriją (gebėjimą „matuoti“ tie- siogiai nejaučiamas aplinkos ir žmogaus charakteristikas; prie psichomet- rijos priskirtini ir „matavimai“ su virgulėmis), „bekontaktė diagnostika“, „bekontaktis masažas“ ir t. t.

177

Aiškiaregyste laikytini visi reiškiniai, susiję su gebėjimu orientuotis

erdvėlaikyje. Tai ir pati aiškiaregystė, t. y. gebėjimas „regėti“ dabartyje ir dideliame nuotolyje vykstančius įvykius, ir retrokognicija, t. y. gebėjimas „regėti“ praeities įvykius, ir prekognicija, t. y. ateities įvykių numatymas. Prie šių reiškinių grupės dažnai priskiriami ir vadinamieji „reinkarnaciniai“ reiškiniai, t. y. spontaninis arba išprovokuotas gebėjimas „įsiskverbti“ į gilią konkretaus žmogaus istorinę praeitį.

Psichokineze, arba telekineze, laikytini visi reiškiniai, susiję su „psichi-

niu“ poveikiu materialiems objektams ir sukeliantys jų judėjimą ar poky- čius. Tai ir telekinezė, ir levitacija (kūno svorio sumažėjimas, leidžiantis, kaip sakoma, įveikti net Žemės trauką), psichochirurgija, poltergeistai (sa- vaiminis daiktų judėjimas, užsiliepsnojimas ir kiti anomalūs su žmogaus psi- chika susiję fiziniai reiškiniai), „psichinė fotografija“ ir t. t.

Kontaktavimo arba laidininkavimo reiškiniais laikytinas vadinamasis

„dvasinis apsėdimas“, „automatinis raštas“, „kontaktavimas“ su „ateiviais iš kosmoso“ ar „Šambalos“, „Atlantidos“ gyventojais, ir pan., taip pat spiri- tizmas arba mediumizmas, t. y. „kontaktavimas“ su mirusiais žmonėmis, vaiduokliais ir t. t.

Labai plačią reiškinių klasę sudaro vadinamieji anomalūs atmosferos ir

kosmoso reiškiniai, dažniausiai įvardijami neatpažintais skraidančiais objek-

tais (NSO). Šiuose reiškiniuose susipina praktiškai visi aukščiau minėti reiš- kiniai.

Mūsų pateikta parapsichologijoje tiriamų reiškinių (dažnai vadinamų

psi reiškiniais, psi fenomenais ar tiesiog psi, paranormaliais reiškiniais) skirs-

tymas, be abejo, nėra išsamus (tai ne šio darbo tikslas). Be to, skirstant daž- nai taikomi skirtingi kriterijai, ir jau vien todėl mūsų teikiama klasifikacija gerokai skiriasi, pvz., nuo I. Vinokurovo pateiktų bent dviejų klasifikacijos sistemų, į kurias patenka net „išėjimai iš kūno“, „ektoplazminiai“ reiškiniai, fantomo materializacija, dematerializacija ir t. t.

Būtina pastebėti, kad daugumą (jei ne visus) minėtų reiškinių daugelis mokslininkų laiko „šiuolaikine mitologija“, „mistika“, psichinių ligų išpro- vokuotais tikrovės neatitinkančiais vaizdiniais, fantazijomis, pagaliau mis- tifikacijomis, falsifikacijomis ir t. t. Tam, kad falsifikacijas ir mistifikacijas būtų galima „atsijoti“ nuo iš tikrųjų esamų psi fenomenų, pastaruoju metu parapsichologai į savo laboratorijas kviečia ir specifinius ekspertus – iliuzi-

333 Винокуров, И. Парапсихология. Москва: Олимп, 1998, c. 154–162.

Iracionalumas ir mokslinio pažinimo ribos

178

onistus. Visi iliuzionistai (arba – „fokusininkai“), pasak buvusio (o gal ir esamo) Maskvos iliuzionistų asociacijos prezidento A. Kartaškino, kuris 1991 m. savo „triukus“ rodė ir Vilniuje bei Kaune, labai mėgsta save vadinti

magais4_{. Bet su burtininkavimu ar mantika tokie „magai“ nieko bendra} neturi. „Gyvenimas nėra toks paprastas, kaip daug kam atrodo, – juokauja iliuzionistai. – Jis yra kur kas paprastesnis!“5 _{Tik iš pirmo žvilgsnio dažnai} atrodo, kad regime neįmanomus dalykus, stebuklus. O iš tiesų viskas yra nesudėtinga, paprasta, – šitaip tą iliuzionistų pasišaipymą perfrazuoja Kar- taškinas. Be abejo, nesudėtinga, paprasta yra tik tam žmogui, kuris išmoko iliuzionizmo technikos. Tad tokie žmonės nesunkiai atpažįsta kitų žmonių daromas manipuliacijas, mistifikacijas, falsifikacijas. Todėl jų dalyvavimas parapsichologiniuose tyrimuose labai praverčia.

Taip yra todėl, kad parapsichologai su mistifikacijomis ir falsifikaci- jomis susiduria išties dažnai. Joms atskleisti c. e. Hanselas paskyrė ištisą knygą6_{. Paradoksalu, bet anuomet pagarsėjusi Rusijoje ekstrasensė Nina} Kulagina, kurios ieškinį dėl šmeižto 1987 m. Maskvoje įvykęs teismas pa- tenkino ir įpareigojo žurnalo Čelovek i zakon (Žmogus ir įstatymas) redakciją paskelbti paneigimą, kad ši moteris esanti šarlatanė ir apgavikė337_{, iš tiesų} yra nesyk „pagauta už rankos“ apgaudinėjant. Taip yra atsitikę ne su vienu ekstrasensorinius (viršjutiminius) gebėjimus turinčiu žmogumi. Jie patys šias savo apgaules dažnai teisina vadinamuoju šventuoju melu: mat taip labai trokšta žmonėms įrodyti jiems patiems akivaizdų dalyką, jog antgamtiniai reiškiniai egzistuoja, kad prasidėjus nesėkmėms griebiasi apgaulės8_.

Be abejo, paprasčiausių apgaulių ar mistifikacijų ir falsifikacijų pagrin- dinė priežastis – ne vien šventasis melas. Yra ir materialus suinteresuotumas, ir grynai psichologinės bei socialinės priežastys, pavyzdžiui, noras savo ti- krais ar tariamais neeiliniais gebėjimais išsiskirti iš kitų žmonių, jiems daryti įtaką, ir t. t. Bet dabar mus domina tik šventojo melo reiškinys ir iliuzionistų gebėjimas atpažinti apgaules.

334 Карташкин, А. Искусство удивлять. Москва: Профиздат, 1990, c. 8.

5 Ten pat, p. 11.

336 Хэнзел, Ч. Парапсихология. Москва: Мир, 1970.

337 Žr. plačiau: Kanišauskas, S. Parapsichologija. Vilnius: Vilniaus planetariumas, 1991, p. 15–16.

338 Орфеев, Ю. В.; Панченко, А. И. Парапсихология: наука или магия? Вопросы философии. 1986, № 12, c. 116–128.

179

Šventasis melas paprastai yra susijęs su laikinu ar visišku ypatingų gebėji- mų netekimu ar bent jų ryškiu sumažėjimu, ir su šiuo reiškiniu parapsicholo-

gams tenka susidurti dažnai. Šis reiškinys, atrodo, yra net dėsningas; pagaliau jis yra ir skepticizmo vertinant psi fenomenus pagrindas.

A. Kartaškinas yra ne tik iliuzionistas, bet ir (bent tuo metu, kai viešėjo Vilniuje) Maskvos aviacijos instituto docentas, fizikas. Dalyvauti paranor- malių reiškinių tyrimuose jį pakvietė kaip iliuzionistą, gebantį atpažinti mis- tifikacijas. Ne vieną mistifikaciją jis ir atpažino. Bet Kartaškinas susidūrė ir su tokiais reiškiniais, kurių jis nei kaip iliuzionistas, nei kaip fizikas paaiškin- ti negalėjo. Tie reiškiniai buvo realūs, fiksuojami ne tik daugybės liudininkų parodymais, bet ir matavimais aparatūra, nuotraukomis, vaizdo filmais ir t. t. Vis dėlto jų realumu patikėti buvo ir yra sunku. Savaime nuo krosnies pa- kylantys ir skraidantys puodai, savaime stebėtojų akyse išsisukantys elektros saugikliai, užsiliepsnojantys daiktai, be regimo pašalinio poveikio judančios lovos ar stalai ir t. t., nekalbant apie neaiškios kilmės bildesius ir kitus gar- sus, šių reiškinių stebėtojus ne tik itin glumino, bet ir baugino. Ir, be abejo, šie nors ir itin reti reiškiniai visiškai prieštaravo paprasčiausiai gyvenimiškai patirčiai, sveikam protui, nekalbant apie mokslines patirtis, moksle nustaty- tus dėsningumus ir dėsnius.

Reiškiniai, kurių tyrimuose dalyvavo ir Kartaškinas, vadinami poltergeis-

tais (lietuviškai šis vokiečių kilmės žodis reiškia „triukšmingą dvasią“). Įsi-

traukęs į poltergeistų tyrimus, Kartaškinas juos apibendrino 1997 m. išleis- toje knygoje Poltergeistas9_{. Joje autorius pateikė ne tik istorinių duomenų} ir savų tyrinėjimų fragmentus, bet ir bent septyniolika hipotezių, bandančių aiškinti šį fantastišką reiškinį. Tarp hipotezių, be abejo, yra ir apgaulių, mis- tifikacijų „hipotezė“40_{, ir nemaža vadinamųjų „paramokslinių“ hipotezių} („tetafantomų“, „lygiagrečių pasaulių“ ir t. t.) 41_{, bet dauguma jų siejamos} su žinomais fizikiniais reiškiniais bei teorijomis. Poltergeistų tyrinėtojams jau greitai paaiškėjo, kad tie reiškiniai susiję su žmonėmis, jų psichofiziniu

nestabilumu, ir jie aprėpia nemaža kitų parapsichologijoje tiriamų reiškinių.

Pavyzdžiui, patikimai nustatyta, kad poltergeistai dažnai kyla po ilgai trun- kančių ir aktyvių spiritizmo seansų42_{. Savo ruožtu spiritizmas mechaniškai}

339 Карташкин, А. Полтергейст. Москва: Сантакс-Пресс, 1997.

40 Ten pat, p. 119–126. 41 Ten pat, p. 177–208.

42 fominas, J. Neįtikėtini reiškiniai. Vilnius: Mokslas, 1991, p. 131–136. 3 skyrius. Sinergetika: iracionalumo „įteisinimas“ racionalumu?

Iracionalumas ir mokslinio pažinimo ribos

180

pasireiškia dėl žmogaus pasąmonės „diktuojamų“ ideomotorinių judesių, t. y. nevalingų ir sąmoningai nesuvokiamų silpnų kūno judesių, kurie žmonių grupėje gali tapti sinchroniški ir išjudinti ne tik spiritizmo seansuose dažnai naudojamą ant stalo padėtą lėkštę, bet ir patį stalą. Šį „mechanizmą“ dar 1853 m. aptiko ir ištyrė garsusis anglų fizikas M. faraday’ius4_{. Bet patys} savaime ideomotoriniai judesiai nepaaiškina nei jų galimos sinchronijos, nei spiritistinių seansų metu gaunamos (tikros ar tariamos) informacijos kil- mės bei turinio. Apeliacija į pasąmonę, be abejo, yra vertinga nuoroda, bet itin neinformatyvi. Be to, iki šiol svarstoma, ar „kontaktavimo“ („laidinin- kavimo“) reiškiniai44 _{yra endogeninės, ar egzogeninės kilmės. Paprasčiau} sakant, jau suabejota, ar iš tiesų „laidininkavimo“ (tarp jų ir šiai reiškinių grupei priskiriamo spiritizmo) metu gaunama informacija kyla iš žmogaus pasąmonės. Bent jau „apsėdimo“ atvejais, kurie psichiatrijoje apibūdinami Kandinskio ir Klerambo sindromu („svetimų“ minčių atsiradimas, kineti- nis automatizmas, pseudohaliucinaciniai prisiminimai, išorinio apvaldymo jausmas ir jausmas, jog kažkas nuolat kontroliuoja ir daro įtaką, ir t. t.) 45_, pasak profesorės L. Serebrinikovos, informacijos šaltinis vargu ar yra endo- geninis.46

Itin sudėtingas poltergeisto reiškinys tiek savo kilme, tiek raiška yra kompleksinis, ir jo tyrimai, kaip minėta, atskleidė glaudžias daugelio psi

fenomenų sąsajas.

Parapsichologijoje daugiausia dėmesio buvo skirta palyginti papras- čiausių psi fenomenų tyrimams: telepatijai, retrokognicijai, prekognicijai, elementariausiems telekinezės pasireiškimams. Tas paprastumas nereiškia, kad minimi reiškiniai yra plačiai paplitę ir mokslo paaiškinti. Atvirkščiai, jie net ir dabartiniam mokslui kelia tokių didelių problemų, jog stengia- masi juos paprasčiausiai ignoruoti („išstūmimo efektas“) arba laikyti mis- tifikacijomis. Pavyzdžiui, pripažinti prekogniciją – tai reiškia, pripažinti, jog vadinamoji „laiko strėlė“ (laiko vienkryptiškumas) neegzistuoja, kad A. einsteino įvestas artiveikos principas yra niekinis. Prekognicijos realumo

343 Орфеев, Ю. В.; Панченко, А. И. Парапсихология: наука или магия? Вопросы философии. 1986, № 12, c. 116–128.

44 Žr. plačiau: Paškus, A. Dievai, dvasios ir žmonės „Naujajame amžiuje“. Kaunas: caritas, 1993, p. 160–166.

345 Кебриков, О. В.; Коркина, М. В.; Наджаров, Р. А.; Снежневский, А. В.

Психиатрия. Москва: Медицина, 1968, c. 97–99.

181 pripažinimas, kalbant paprastai, reikštų, jog didžioji dalis XX a. fizikos yra ginčytina. Mokslas, be abejo, nėra sustingęs, jau XX a. pabaigoje kilo tam tikrų teorinių prielaidų ir „neatsisakant“ einsteino, prekognicijoje įžvelgti racionalią prasmę. Tačiau, kaip kartą su lengva ironija išsitarė kvantinės me- chanikos pirmtakas Maxas Planckas, naujos koncepcijos užvaldo pasaulį tik tada, kai išmiršta senųjų šalininkai...

Todėl anksčiau daugiausia pastangų buvo skiriama įrodyti psi fenome- nų realumą, o šiuo metu dėmesys skiriamas tam, kad būtų galima išsiaiškinti bent svarbiausius psi fenomenų dėsningumus, t. y. kas ir kokiomis reguliario-

mis sąlygomis tuose fenomenuose pasikartoja.

Ir jau pirmas aptiktas dėsningumas daug ką šokiravo: jokio reguliarumo,

jokių dėsningumų psi fenomenuose aptikti neįmanoma!